Maždaug prieš 2 tūkstančius metų išmintingi Sirijos meistrai Alepo mieste pirmą pasaulyje muilą pagamino iš alyvuogių ir laurų aliejaus. Pagal šį receptą muilas gaminamas iki šiol. Jis neįtikėtinai švelnus ir tobulai plauna. Šiais laikais mokslininkai yra įrodę, kad Alepo muilas skatina žaizdų gijimą, padeda malšinti niežulį ir tinka įvairioms odos ligoms gydyti. Vienintelis šio muilo trūkumas – kvapas, kurį skleidžia laurai. Tačiau jo populiarumas dėl to nė kiek nemąžta.
Kaip muilas plauna
Per chemijos pamokas mokėmės, kad šarmui sureagavus su rūgštimi atsiranda druska ir vanduo. Taigi aliejui ar taukams, kurie turi riebiųjų rūgščių, susimaišius su natrio arba kalio šarmu, gaunamas muilas. Tai paprasta, bet brangu. Todėl išradingi chemikai sukūrė daug pigių natūralių medžiagų pakaitalų. Kuo muilas pigesnis, tuo, tikėtina, jame bus daugiau cheminių medžiagų ir mažiau natūralių.
Dažniausias visų prausiklių komponentas – sodium lauryl sulfate arba sodium laureth sulfate (SLS). Šio chemikalo, kuriuo plaunamos labai užterštos grindys bei automobiliai, yra ir muiluose, dušo želėje, net dantų pastose ir veido valikliuose. Gamintojai jį mėgsta, nes jis padidina kosmetinės priemonės putojimą ir yra labai pigus. Deja, šis chemikalas dirgina odą ir akis.
Kitos dažnai kosmetikoje randamos sintetinės medžiagos – parabenai. Etiketėse jie žymimi žodžiais, kurie prasideda methyl-, ethyl-, propyl-, butyl-, isobutyl -, o baigiasi – -paraben . Šios medžiagos pailgina produkto galiojimo laiką. Jau įrodyta, kad jos gali sukelti įvairias alergines reakcijas, imituodamos moteriškųjų hormonų estrogenų veiklą trikdo jų pusiausvyrą, gali išderinti skydliaukės veiklą, kenkia imunitetui ir skatina atsirasti vėžį.
Propilenglikolis (PEG) – tai drėkiklis. Teigiama, kad jis gali pažeisti centrinę nervų sistemą ir sutrikdyti vaisingumą.
Konservantas urea, esant 10 laipsnių šilumos, išlaisvina formaldehidus, kurie pažeidžia kvėpavimo sistemą, dirgina odą, skatina galvos ir krūtinės skausmus, depresiją, nemigą.
Mineralinis aliejus – pigi medžiaga, gaunama distiliuojant naftą, neleidžia odai normaliai kvėpuoti, trukdo pasišalinti toksinams, skatina atsirasti spuogus.
Diethanolamine (DEA), triethanolamine (TEA) – cheminės kilmės putojančios medžiagos, neretai sukeliančios alergines odos reakcijas.
Pixabay.com/Renate Köppel nuotr.
Sintetiniai kvapai gali būti sudaryti iš daugiau kaip 200 dalių, bet nėra jokios galimybės sužinoti, iš kokių. Etiketėje paprastai parašoma „fragrance“ arba „perfume“. Šios medžiagos gali sukelti galvos skausmus, svaigimą, išprovokuoti kosulį, dirginti odą. Atlikta daug tyrimų, kurie parodė, kad sintetiniai kvapai gali būti kontaktinio dermatito priežastis.
Net jeigu įsigytame muile visos medžiagos bus natūralios, vieno chemikalo išvengti neįmanoma. Tai – EDTA (etilendiamintetraacetatas), kuris suriša metalų jonus su purvu, dėl to muilas geriau plauna. Deja, ši medžiaga dirgina odą ir akių gleivinę.
Atsiranda natūralaus muilo gamintojų
Anksčiau kaime muilą mokėjo pasidaryti kone kiekviena šeimininkė, o mieste veikė manufaktūros. Pavyzdžiui, 1922 m. vien Kaune buvo 11 muilo dirbtuvių. Sovietmečiu gamyba persikraustė į fabrikus, muilas buvo „praturtintas“ chemikalais. Dabar atsiranda vis daugiau amatininkų, kurie ne tik atgaivina senąsias tradicijas, bet ir gamina natūralų muilą, remdamiesi šiuolaikinio mokslo žiniomis ir naudodami aliejus iš viso pasaulio.
Natūralus muilas pirmiausia ypatingas tuo, kad gaminamas tik iš natūralių aliejų. Be to, jame, priešingai nei pramoniniame, išsaugomas glicerolis – labai vertinga, odą drėkinanti medžiaga. Kad muile po reakcijos neliktų šarmo, meistrai apskaičiuoja ne tik kiekvienam aliejui tenkantį šarmo kiekį, kuris riebalą paverčia muilu, bet įdeda daugiau riebalų.
Norėdami gauti įdomesnį kvapą, meistrai po lašą maišo natūralius eterinius žolių, gėlių, medžių aliejus. Kad muilas nebūtų nuobodus, jis „spalvinamas“, dažniausiai karotinu, žolelių ištraukomis, prieskoniais, kakava ar kosmetiniais moliais. Pabandykite nors kartą nusiprausti natūraliu muilu ir apie sintetinius nė girdėti nebenorėsite. Deja, jis nepigus.
Pixabay.com/silviarita asociatyvi nuotr.
