Remiantis statistiniais duomenimis, sveikiausi žmonės gyvena Kelmėje, o labiausiai ligos puola panevėžiečius. Dažniau serga ir kitų didžiųjų miestų, pramonės centrų gyventojai. Kai kurie regionai išsiskiria pagal tam tikrų ligų paplitimą.
Lietuvos sergamumo geografijos žemėlapio formavimasis susijęs ne tik su oro, vandens bei dirvožemio užterštumu (aplinka net 20 proc. lemia mūsų sveikatą), bet ir su geologiniais faktoriais, kurie vadinami „tyliąja“ gamtine aplinka.
Susirgimų statistika skiriasi net du kartus
Kelmės rajone sergamumas kvėpavimo ligomis yra žymiai mažesnis nei visoje šalyje, rečiau sergama ir kraujotakos sistemos ligomis, piktybiniais navikais. 1000-čiui suaugusiųjų 2011 m. teko 919,94 naujai registruoti susirgimo atvejai, Lietuvoje užregistruota dvigubai daugiau susirgimų.
Kelmės rajono savivaldybės tarybos narė, Socialinių reikalų ir sveikatos komiteto pirmininkė Alma Monkauskaitė neabejoja, kad kelmiškiai sveikiausi Lietuvoje: „Turime švarią aplinką, nes rajone mažai pramonės, katilines biokuru kūrename. Geriame neblogos kokybės vandenį“.
Didžiausias oro teršėjas – transportas, o šildymo sezono metu privačios gyvenamosios valdos, jų gyventojai dažniausiai kūrena malkas arba anglis. „Manau, kad įtakos turi ir sveikas gyvenimo būdas, kurį ne vieną dešimtmetį rajone propaguojame“, – priduria pašnekovė.
Rajone yra problemų su padidintu fluorido kiekiu vandenyje, dėl to ypač kenčia vaikų dantys. Šiuo metu atliekama geologinė galimybių studija ieškant gręžinių, kuriuose jis būtų mažesnis. Vanduo iš jų pirmiausiai būtų nukreipiamas į mokyklas.
Lemia ne tik aplinkos tarša
Suaugusių Panevėžio miesto gyventojų sergamumas, užregistruotas ambulatorinę pagalbą teikiančiose įstaigose didesnis nei šalyje ir lyginant su Panevėžio apskritimi. Jei 2010 m. vienam asmeniui teko 7,17 apsilankymo pas gydytoją, tai 2011 m. – 7,74.
Panevėžio savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Indrė Čaikinienė nelinkusi sieti didelio sergamumo vien tik su užteršta aplinka: „Mūsų skaičiavimais, daugėja ir profilaktinių apsilankymų pas gydytojus, jie sudaro net 10,5 proc.“.
Pasak pašnekovės, visuomenės sveikatos specialistai stebi ir vertina miesto maudyklų, geriamo vandens kokybę bei triukšmo lygius. Maudyklų vanduo tik kelias dienas per metus neatitiko normų, geriamas vanduo buvo geras. Oro tarša nevertinama, todėl komentuoti jos galimą įtaką sveikatai specialistė nesiryžo.
„Panevėžiečiai dažniau serga kvėpavimo sistemos, širdies ir kraujotakos ligomis. Sunku įvardyti vieną priežastį. Atrodo, šviečiame žmones, skatiname sveikai gyventi, tačiau tai ilgai trunkantis procesas, rezultatai išryškėja negreitai“, – aiškina I.Čaikinienė.
Sukelia tam tikras ligas
Epidemiologinių mokslinių tyrimų duomenimis, aplinkos oro užterštumas didina sergamumą kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligomis, pablogina sergančiųjų jomis būklę, silpnina imunitetą, teigia Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Alina Rogoža.
Didžiausią rūpestį keliantys oro teršalai yra kietosios dalelės, anglies monoksidas, azoto dioksidas, sieros dioksidas, ozonas, lakūs organiniai junginiai, sunkieji metalai.
Oro užterštumas kietosiomis dalelėmis yra pagrindinė miestų aplinkos oro kokybės problema.
Kietosios dalelės – ore esančių dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, mineralinių dulkių, suodžių. Ir ilgalaikis, ir trumpalaikis jų poveikis neigiamas.
Atlikti epidemiologiniai moksliniai tyrimai rodo, kad kietųjų dalelių poveikis siejamas su vidutinio būsimo gyvenimo trukmės sumažėjimu, daugiausiai dėl mirtingumo nuo kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligų. Kietosios dalelės neturi koncentracijos slenksčio, todėl neigiamas jų poveikis sveikatai gali būti juntamas ir jų koncentracijai nepasiekus nustatytos ribinės vertės.
Išryškėja dideli skirtumai
Kaip tik lyginant kvėpavimo, kraujotakos ir piktybinių navikų sergamumo paplitimą miestuose ir rajonuose išryškėja, jog šios ligos dažniausiai labiau atakuoja ten, kur aplinka labiau užteršta. Yra ir išimčių, tačiau įvertinti jų priežastis sudėtinga dėl to, kad trūksta duomenų, tyrimų. Aplinkos tarša silpnina imunitetą, dėl to dažniau sergame.
Higienos instituto duomenimis, 2011 m. apskričių ir savivaldybių gyventojų sergamumo rodiklis pagal tai, kiek susirgimų užregistruota ambulatorinę pagalbą teikiančiose įstaigose 1 tūkst. gyventojų Lietuvoje siekė vidutiniškai 1982. Mažiausias jis buvo Kelmės rajone – tik 1006.
Didžiausias – Panevėžyje, 2505. Didieji miestai pagal šį rodiklį su nežymiais skirtumais išsidėstę tokia tvarka: Kaune 2180, Klaipėdoje 2165, Vilniuje 2163, šiauliuose 2099. Panašus sergamumo paplitimas ir pramonės centruose: Jonavoje 2247, Mažeikiuose 1901, Kėdainiuose 1857, Akmenėje 1732.
Vertinant pagal sergamumą piktybiniais navikais „pirmauja“ Varėna, Rokiškis ir Molėtai (733, 695 ir 684 atvejai 100 tūkst. gyventojų). Didžiuosiuose miestuose šis rodiklis taip pat nemažas: Vilniuje ir Kaune 605, Panevėžyje 596, šiauliuose 493, Klaipėdoje – 455 atvejai.
Pramonės centruose sergamumas piktybiniais navikais šiek tiek mažesnis nei didmiesčiuose, išskyrus Kėdainius. Mažiausiai šios ligos paplitusios Neringoje (273 atvejai) ir Birštone (269). Kituose kurortuose – Druskininkuose ir Palangoje jų skaičius šokteli iki 551 ir 601, beveik tiek, kiek didžiuosiuose miestuose.
Kvėpavimo ligos labiausiai vargina trakiškius, šiauliškius, panevėžiečius. Panaši situacija Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, pramonės centruose. Mažiausiai jomis serga Kelmės ir Pakruojo gyventojai. Pagal kraujotakos sistemos ligų paplitimą pirmas vietas užima Kazlų Rūda ir Lazdijai, paskutines – Neringa ir Kelmė. Kaunas ir šiauliai pralenkia sostinę.
Pirmauja didieji miestai
Miesto, kuriame labiausiai užterštas oras titulu dalijasi Vilnius, Kaunas ir šiauliai. Nedaug atsilieka ir Panevėžys. Klaipėdoje jis dažniau nei kituose didžiuosiuose miestuose švaresnis, sako Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Zita šilienė.
šiuose miestuose didžiausi transporto srautai, susikoncentravusi pramonė, energetikos objektai. Įtakos turi ir geografinė padėtis: Panevėžyje tankesnis užstatymas, teršalai sunkiau išsisklaido dėl nepalankių vėjų. Uostamiestyje gelbsti jūros kaimynystė, ten oras drėgnesnis, vėjuotas, teršalai greičiau išblaškomi.
Nevienoda padėtis būna ir skirtinguose to paties miesto rajonuose: lemia jo vieta, gatvių tinklo ir užstatymo tankumas. Blogiausia situacija didžiuosiuose miestuose yra prie didžiųjų automagistralių, centre, kur daug namų, trukdančių kenksmingoms medžiagomis išsisklaidyti.
Jų priemiesčiuose užteršimas gali būti gerokai mažesnis. Tai priklauso ir nuo oro sąlygų, sezono, kitų faktorių. Jei tame priemiestyje daug individualių namų, kūrenamų kietuoju kuru, žiemą jie gali būti labiau užteršti nei centras, ypač kai labai šalta ir giedra, atkreipia dėmesį specialistė.
Dėl šios priežasties šaltuoju metų laiku oro kokybė gali labai pablogėti ir kaimo vietovėse ar miesteliuose, kuriuose nėra nei įmonių, nei transporto gausos. Mažesniuose miestuose (pvz. Šiauliai) oro užterštumas gali padidėti dėl nenuvalytų, nesuremontuotų duobėtų, neasfaltuotų gatvių.
Barbora Giedraitytė
Vido Venslaviškio nuotr.
