Nuodija po truputį
Norint išsirinkti mažiau pavojingą valiklį, būtina peržiūrėti jo sudėtį. Tiesa, be specialių žinių jos iššifruoti nepavyks. Pavyzdžiui, ką mes žinome apie amonio hidroksidą, kuris įeina į universalių valiklių sudėtį? Pasirodo, tai korozinė medžiaga, dirginanti odą, kvėpavimo takus, todėl gali sukelti alergines reakcijas arba dermatitą. Tuo tarpu nieko mums nesakantis perchloretilenas žinomas kaip kancerogenas.
„Baltijos aplinkos forumo“ cheminių medžiagų ekspertė Zita Dudutytė pataria rinktis valiklį, kuriame būtų kuo mažiau nebūtinų medžiagų – dažų, kvapiųjų medžiagų, vengti birių ir aerolozolinių priemonių, kurias lengva įkvėpti. Nereikėtų naudoti abrazyvinių dalelių turinčių valiklių. Nors jie valo efektyviai, tačiau pažeidžia paviršių ir vėliau purvas renkasi kur kas lengviau.
Kad neatrodytų kalbos apie valiklių keliamus pavojus tuščios, specialistė pateikia Anglijoje atlikto tyrimo išvadas. Ištyrus 100 namų dulkes, paaiškėjo, kad jose yra prisikaupusių itin pavojingų ftalatų, kurie neigiamai veikia reprodukcinę sistemą (ypač vyrų), kenkia kepenims, trikdo medžiagų apykaitą, silpnina imuninę sistemą, vaikams gali sukelti astmą.
Taip pat dulkėse rasta skydliaukės hormonų veiklą „pamėgdžiojančių“ degumą mažinančių medžiagų, vėžį sukeliančių alavo junginių bei hormonų veiklą ardančių medžiagų.
Dar vieno įdomaus tyrimo metu buvo ištirtas 320 įvairaus amžiaus žmonių kraujas iš 12 valstybių. Iš 101 tirtos cheminės medžiagos buvo rastos 76. Viename mėginyje buvo net 54 skirtinos medžiagos. Dalis tirtų medžiagų naudojamos valikliuose.
„Nors daugiau kalbama apie staigias reakcijas, kurias gali sukelti valikliai, juose yra labai daug bjaurių medžiagų, kurios turi ilgalaikį poveikį. Pavyzdžiui, triklozanas kaupiasi organizme ir gali sukelti vystymosi sutrikimus. Gaminant ir deginant triklozano turinčius produktus ar veikiant saulei formuojasi dioksinai, sukeliantys vėžį“, – teigė Z. Dudutytė.
Specialistė pataria nenaudoti antibakterinių savybių turinčių valiklių, daugumoje kurių yra triklozano. Beje, šios medžiagos galima rasti net dažnai reklamuojamose dantų pastose, burnos skalavimo skystyje, kramtomoje gumoje.
Kuo veiksmingesnis, tuo pavojingesnis
Indaplovių valymo ir dezinfekavimo priemonių sudėtyje randama įvairių šarminių natrio junginių. Pastarieji, patekę į mūsų virškinimo organus, gali sukelti pilvo skausmus, vėmimą bei viduriavimą. Panašios sudėties yra ir viryklių bei orkaičių valiklių. Todėl juos būtina gerai nuvalyti, antraip jie taip ir lieka ant paviršiaus. Ta pati taisyklė, beje, galioja visiems valikliams. Mums liečiant gerai nenuvalytą paviršių valiklio likučiai patenka ant rankų, o vėliau, gaminant ar valgant, ir ant maisto.
Unitazų valikliai paprastai būna dviejų rūšių: rūgštiniai ir šarminiai. Šarminių valiklių pagrindinė veiklioji medžiaga – natrio hidroksidas, natrio karbonatas arba natrio hipochloritas. Šarminiai unitazų valikliai laikomi viena agresyviausių valymo priemonių, todėl juos naudojant kategoriškai būtina mūvėti pirštines. Taip pat svarbu valiklį tinkamai dozuoti – jo valymo kokybė nuo kiekio nepriklauso.
Specialistai įspėja, kad jokiu būdu negalima vienu metu naudoti šarminių ir rūgštinių valiklių. Jei viename iš valiklių yra chloro junginių, pavyzdžiui natrio hipochlorito, išsiskiria nuodingos chloro dujos, kurios gali tapti netgi mirties priežastimi, ypač jei žmogus užsidaręs mažoje patalpoje.
Ypač žmogaus sveikatai pavojingi šarminiai kanalizacijos vamzdžių valikliai. Juos naudojant vyksta reakcijos, kurių metu išsiskiria vandenilio dujos. Taigi kuo valiklis veiksmingesnis, tuo pavojingesnis sveikatai.
Mendelejevo lentelė
Specialistė pataria vengti visų valiklių, kurių sudėtyje yra chloro. Chloro junginiai yra labai toksiški, jie gali dirginti odą, sukelti niežulį, paraudimus, dirgina kvėpavimo takus, akių gleivinę, prarijus pažeidžia kepenis ir inkstus, gali sukelti vėžinius susirgimus. Taip pat manoma, kad šie junginiai gali sukelti reprodukcinius sutrikimus bei moterų nevaisingumą.
Chloro junginiai yra labai patvarūs, nesuskyla šimtus metų ar net ilgiau ir migruoja aplinkoje: oru, vandeniu, dirvožemiu. Jie tirpsta riebaluose, todėl kaupiasi gyvųjų organizmų riebaliniame sluoksnyje. Su maistu jie patenka ir į žmogaus organizmą, o per placentą ir motinos pieną perduodami ateinančioms kartoms.
Nustatyta, kad unitazą išvalius chloro turinčiais junginiais, norint juos atskiesti vandeniu tiek, kad patekę į aplinką jie nesukeltų neigiamo poveikio, po valymo reikėtų nuleisti vandenį apie 200 kartų.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į tokias medžiagas: senoliai (gali sukelti viduriavimą, alpimą, pykinimą, pažeisti inkstus ir kepenis); nitrobenzenas (gali sukelti vėmimą, kvėpavimo sutrikimus, net mirtį, vėžinius susirgimus, apsigimimus); formaldehidas (stipriai dirgina akis, gerklę, odą ir plaučius, manoma, kad sukelia vėžinius susirgimus).
Lakūs organiniai junginiai, naudojami metalinių paviršių valikliuose, gali sukelti ne tik pykinimą, galvos skausmą, bet ir trumpalaikius regos sutrikimus, o naudojant ilgesnį laiką – pažeisti nervų sistemą, odą, inkstus, akis.
Saugoti akis verta net purškiant, regis, visiškai nepavojingu, langų valikliu. Mat jo sudėtyje yra amoniako. Beje, aerozoliniai preparatai laikomi pavojingesniais už paprastus. Jie labiau pasklinda aplinkoje, todėl didesnė kontakto tikimybė.
Norintiems savo namų neteršti cheminėmis medžiagomis Z. Dudutytė pataria rinktis ekologiškus valiklius, pažymėtus specialiu eko ženklu – gėle, gulbe, mėlynuoju angelu ar vandens lelija. „Tačiau reikia nepainioti natūralių ir ekologiškų valiklių. Natūralia teisiškai galima laikyti bet kokią priemonę, kurioje yra daugiau nei 1 proc. natūralių ingredientų, o 99 proc. gali būti visiškai tokie patys, kaip ir kituose. Ekologiškas valiklis turi būti pažymėtas specialiu ženklu.
Beje, puikiai šveičia ir plauna valdomoji druska arba maistinė soda, kuri neutralizuoja rūgštis, sugeria kvapus, valo nešvarumus nepažeisdama paviršiaus. Stikliniams ir keraminiams paviršiams valyti tinka vandeniu skiestas actas, dezinfekcijai galima naudoti boraksą ar izopropilo alkoholį“, – mūsų močiučių valymo būdus priminė pašnekovė
Inga Saukienė
Vido Venslaviškio nuotr.
