• Pagrindinis
  • Sveikata
    • Ligos ir gydymo patirtis
    • Natūralūs vaistai
    • Saugok sveikatą!
    • Sveikatos politika ir naujovės
  • Arčiau gamtos
  • Grožio formulė
  • Harmoninga pora
  • Ekologiška aplinka
  • Minčių terapija
  • Mokslo atradimai
  • Pirmoji pagalba
  • Sveika mityba
  • Tėvai ir vaikas
  • Vaizdo reportažai
Sveikatos sodas
Sveikatos sodas
  • Titulinis
  • Sveikata
    • Saugok sveikatą!
    • Ligos ir gydymo patirtis
    • Sveikatos politika ir naujovės
    • Natūralūs vaistai
    • Sveika mityba
    • Grožio formulė
    • Mokslo atradimai
    • Pirmoji pagalba
  • Santykiai
    • Minčių terapija
    • Harmoninga pora
    • Tėvai ir vaikas
  • Ekologiška aplinka
  • Arčiau gamtos
  • Vaizdo reportažai
Pagrindinis
Ekologiška aplinka

Nuotekose randama vis daugiau pavojingų teršalų – sunkiųjų metalų

2020 8 lapkričio
Nuotekose randama vis daugiau pavojingų teršalų – sunkiųjų metalų

Specialistai  įspėja, kad daugėja  nuotekose aptinkamų sunkiųjų metalų. Dalis jų – toksiški, galintys sukelti sunkius susirgimus. Nors šie metalai į aplinką dažniausiai patenka iš pramonės įmonių, jų gausu ir mūsų dažnai naudojamuose daiktuose – skalbimo ir valymo priemonėse, trąšose, automobilių padangose ar net konservų dėžutėse.

„Tyrimai rodo, kad nuotekose randama sunkiųjų metalų. Vandenvalos įrenginiai nėra pajėgūs išvalyti visas, net ir pačias smulkiausias metalų daleles, todėl vartoti reikėtų atsakingai ir nenumoti ranka, kad „tai ne mano reikalas, kažkas išvalys“. Tokiu elgesiu kenkiame ne tik aplinkai, bet pirmiausia – sau“, – pastebi „Vilniaus vandenų“ laboratorijos vadovė Aurelija Baronienė.

Pasak jos, išvalyti sunkiuosius metalus iš nuotekų yra sudėtingas, brangus ir ne visada sėkmingas uždavinys. Sunkieji metalai kaupiasi dumble,  liekančiame nuotekų valymo procese,  tad toks dumblas tampa nebetinkamas antriniam panaudojimui, pavyzdžiui, maistinių ar energetinių želdinių tręšimui. Todėl tokį dumblą tenka sudeginti.

Tarp nuotekose aptinkamų metalų yra varis, cinkas, nikelis, chromas, švinas kadmis ir aliuminis. Visi jie daugiau ar mažiau toksiški.

Sunkieji metalai pagal plitimo greitį ir didėjančią koncentraciją aplinkoje yra pavojingiausi teršalai, teigia A. Baronienė. Į aplinką patekę tokie teršalai įsijungia į medžiagų apykaitos ratą, kaupiasi mitybos grandinėse, tampa toksiški ir sutrikdo organizmų fiziologines funkcijas. Sunkieji metalai nesuyra, jie kaupiasi upių dugne, augaluose, vabzdžiuose ir žuvyse, kurias vėliau patys ir suvalgome. Didesni šių metalų kiekiai tampa nuodingi tiek gyvūnams, tiek žmonėms.

„Vilniaus vandenų“ laboratorijos vadovė Aurelija Baronienė

„Vienintelė išeitis, kuri leistų sumažinti aplinkos nuodijimą šiomis medžiagomis – atsakingumas. Verslui būtina atsakingiau vykdyti gamybą, kontroliuoti visus jos procesus ir tvarkingai utilizuoti atliekas bei pagal galimybę gamyboje pavojingas medžiagas keisti mažiau pavojingomis ar nepavojingomis“, – tvirtina A. Baronienė.

„Vilniaus vandenų“ atstovės teigimu, ne ką mažiau svarbus ir visų vartotojų elgesys – kreipdami dėmesį į perkamų produktų, pavyzdžiui, valiklių ir trąšų, sudėtį ir atsakingai, taupiai juos vartodami, galėtume sumažinti į kanalizaciją nuleidžiamų ir ant žemės išpilamų chemikalų kiekį. Sunkieji metalai išsiskiria ir aplinkoje nusėda degimo metu, todėl buitiniams vartotojams reikėtų atsakingai tvarkyti atliekas, pavyzdžiui, savavališkai nedeginti pavojingų medžiagų.

Nuo vario iki kadmio

Nors daug kam gerai pažįstamas varis yra gyvybiškai svarbus mikroelementas, pasiekęs aukštą koncentracijos lygį jis tampa kenksminga medžiaga žmogaus organizmui. Jo perteklius gali turėti neigiamos įtakos centrinei nervų sistemai, kai kuriems vidaus organams. Daugiausiai šios medžiagos į aplinką išskiria metalo pramonė, kuro ir atliekų deginimas, transportas, trąšos.

Padidintas cinko kiekis taip pat kenkia žmogaus organizmui. Cinkas į aplinką patenka deginant akmens anglis, naftą, benziną, atliekas, taip pat su dylančių padangų dalelėmis, fosfatinėmis trąšomis. Cinko kiekis maiste gali padidėti, jei maistą ruošiame ant cinkuotų paviršių ar naudojame šia medžiaga padengtus įrankius ar indus.

Tuo tarpu nikelio padidintas kiekis pažeidžia medžiagų apykaitos ir kitus sveikatos sutrikimus. Apie 57 proc. nikelio į aplinką, įskaitant nuotekas, patenka su dyzeliniu kuru. Jis taip pat išsiskiria atliekų deginimo metu, fosfatinių trąšų, akumuliatorių gamyboje. Nikelis plačiai naudojama gaminant maisto ruošimo įrangą, nikeliu dengtus produktus, baterijas.

Chromas – kancerogeninis elementas, kuris per maistą kaupiasi tiek žmonių, tiek gyvūnų organizmuose. Didesni šios medžiagos kiekiai sukelia vidaus organų ir odos ligas, stipriai alergizuoja. Daugiausiai šios medžiagos į aplinką išskiria energetikos, metalo, transporto, odos pramonė, skalbimo priemonės, fosfatinės trąšos. Chromo esama ir dažuose.

Padidėjusi švino junginių koncentracija gali kenkti kraujo apytakai, slopinti fermentų aktyvumą, lemti kitas sveikatos bėdas. Daugiausiai švino išskiria transporto pramonė – degantis benzinas. Su švinu kasdienybėje galime susidurti valgydami maistą iš konservų dėžučių, kurių siūlėms naudojamas šis metalas.

Galiausiai, nuotekose aptinkamas ir kadmis. Tai itin toksiškas metalas, turintis kancerogeninį, mutageninį poveikį. Į aplinką jis patenka su iškastinio kuro degimo produktais, fosforo trąšomis, pesticidais, tabako dūmais, automobilių padangų dulkėmis, perdirbant ir lydant metalus.

„Vilniaus vandenys“ nuotr.

Facebook Twitter Google+ LinkedIn
Panašūs straipsniai
Kokybės tyrimai: koks vanduo saugesnis – iš čiaupo ar šaltinio

Kokybės tyrimai: koks vanduo saugesnis – iš čiaupo ar šaltinio

2021 23 vasario
KTU tyrimas: buitiniai katilai išskiria tūkstančius kartų daugiau nuodingų medžiagų nei energetiniai

KTU tyrimas: buitiniai katilai išskiria tūkstančius kartų daugiau nuodingų medžiagų nei energetiniai

2021 18 vasario
Kaip vanduo gali apsisaugoti nuo ore tykančių virusų?

Kaip vanduo gali apsisaugoti nuo ore tykančių virusų?

2021 4 vasario
Kodėl fejerverkus jau keičia lazerių šou

Kodėl fejerverkus jau keičia lazerių šou

2020 29 gruodžio
Norite susikurti tvaresnes Kalėdas ir išleisti mažiau – nuo ko pradėti?

Norite susikurti tvaresnes Kalėdas ir išleisti mažiau – nuo ko pradėti?

2020 22 gruodžio
Prof. Laima Česonienė: „Tikėtina, jog didėjanti tarša plastiku yra susijusi su veido kaukių vartojimu“

Prof. Laima Česonienė: „Tikėtina, jog didėjanti tarša plastiku yra susijusi su veido kaukių vartojimu“

2020 23 lapkričio
Apie mus

„Kuo arčiau Gamtos, tuo daugiau sveikatos!“, – taip žvelgia sveiko gyvenimo būdo ir medicinos portalas „Sveikatos sodas“, savo veiklą pradėjęs 2006 metais.

Naujausi įrašai
  • Dylantys dantys – odontologas pataria, kaip to išvengti
  • Rankos nykštį atkūrė iš kojos piršto
  • Gurkštelti tikrumo: pabandykite arbatos puodelyje atrasti ypatingą Kretos dvasią
  • Rauginti daržoves galima net miesto namų virtuvėje – svarbiausia žinoti vieną principą
  • Vynuogių sezonas: kai kurie šias uogas gali valgyti net su kauliukais
Informacija
  • Apie mus
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Privatumas
© UAB "Informacijos linija"
Interneto svetainių kūrimas Interneto svetainių kūrimas