Pasirodo vis daugiau tyrimų rezultatų, kad žmonių sveikatai pavojingos medžiagos iš plastiko migruoja į mūsų maistą. Kuo maistas skystesnis, šiltesnis arba riebesnis, tuo geriau jas sugeria.
Pavojingiausi – trys plastikai
Pasak Baltijos aplinkos forumo ekspertų, gaminant plastikus į juos paprastai dedama įvairių priedų, kurie pagerina plastiko savybes, tačiau kelia pavojų žmogaus sveikatai. Medžiagų išsiskyrimas iš plastiko yra intensyvesnis, kai plastikas liečiasi su riebiu maistu, šildant maistą ar pakartotinai naudojant seną, subraižytą pakuotę.
Tiesa, skirtingiems produktams naudojamos skirtingos plastikinės pakuotės ir ne visų jų verta labai baimintis. Tačiau yra ir tokių, kurių reikėtų vengti. Apie pakuotės sudėtį galima sužinoti iš kelių raidžių ir skaičiaus, kurie paprastai įspaudžiami pakuotės apatinėje dalyje, ant dugno.
Baltijos aplinkos forumo ekspertė Goda Kuliešytė, paklausta, kurių maisto produktų pakuotes reikėtų rinktis itin akylai, teigė, kad taip suskirstyti jų neįmanoma. Pavyzdžiui, į plėvelę su sveikatai pavojingu polivinilchloridu (PVC) pakuojamas sūris, mėsa, vaisiai, daržovės, kiti produktai. Visus juos būtų kur kas sveikiau pakuoti į popierių užuot naudojus maistinę plėvelę, tačiau į ją supakuoti produktai išsilaiko ilgiau.
„Iš PVC plėvelės gali išsiskirti ftalatai, kuriuos teisiškai nedraudžiama gamintojams dėti į PVC kaip minkštinimo medžiagą. Ftalatai neigiamai veikia kepenis, inkstus, blužnį, o kad jų tikrai patenka į mūsų organizmą, rodo tyrimai. Ftalatų šiandien randama motinos piene bei žmonių kraujyje. Beje, jie gali patekti į organizmą ne tik per maisto pakuotes, bet ir naudojant kitus plastikinius produktus iš PVC, kuriuose yra šio minkštiklio, pavyzdžiui, marškinėlius su etiketėmis, dušo užuolaidas, vaikų žaislus“, – aiškino pašnekovė.
Teigiama, kad žmonės, dirbantys su vinilchloridu, dažniau serga kepenų vėžiu. Be to, PVC sudėtyje yra daug chloro, naudojami įvairūs priedai ir stabilizatoriai, pavtzdžiui, dažnai dedama švino, kad plastikas būtų tvirtesnis, ir plastifikatoriaus, kad plastikas būtų lankstesnis, minkštesnis. Šios medžiagos kenkia ir žmogui, ir aplinkai.
Gaminant ar deginant PVC susidaro ir į orą išmetami dioksinai bei kiti organiniai chloro junginiai, kurie nusėda ant žemės paviršiaus, pievų, aptinkami mėsoje, piene, taip pat ir žmogaus audiniuose. Dioksinai sukelia vėžinius susirgimus. Maži dioksinų kiekiai mažina kūdikių svorį, sukelia vystymosi problemas, silpnina imunitetą ir ardo hormonų sistemą.
Pakavimo plėvelėje kaip plastifikatorius taip pat naudojamas DEHA (di(2-etilheksil)adipatas), kuris lengvai iš jos patenka į maistą, ypač plėvelei liečiantis su riebiu maistu arba jį šildant. DEHA neigiamai veikia kepenis, inkstus, blužnį, kaulų formavimąsi. Manoma, kad jis gali sukelti kepenų vėžį.
Žalingų medžiagų gali būti net buteliukai kūdikiams
Be šios pakuotės, paženklintos raidėmis „V“ arba „PVC“ (skaičius – 3), anot ekspertės, taip pat reikėtų vengti plastiko, pažymėto „Other“ (7). Nors paskutiniu skaičiumi žymimi ir sveikiausi žmogui bioplastikai, tačiau tuomet paprastai būna parašyta, iš ko jie pagaminti – bulvių krakmolo, medvilnės ar pan. Dažniausiai skaičiumi „7“ visgi žymimas polikarbonatas, o polikarbonatinio plastiko gamyboje yra naudojamas bisfenolis A.
Bisfenolis A „pamėgdžioja“ žmogaus organizmo gaminamo hormono estrogeno veiklą ir iškreipia į įvairius organus siunčiamą gyvybiškai svarbią informaciją. Jis aktyvina prostatos vėžį sukeliančias ląsteles ir sukelia krūties audinių pakitimus, sukeliančius krūties vėžį. Taip pat įrodyta, kad bisfenolis A sukelia įvairius genetinius pakitimus, „klaidas“ chromosomų grandinėje, sukeliančias persileidimus.
Bisfenolio A poveikis gyvūnams yra ištirtas kur kas išsamiau. Šie tyrimai rodo, kad medžiaga skatina ankstyvą lytinį brendimą, hormonų balanso pokyčius (testosterono sumažėjimą), prostatos padidėjimą, elgsenos sutrikimus (hiperaktyvumą, agresyvumą, nesugebėjimą mokytis), silpnina imuninę sistemą. Beje, bisfenolio A randama net plastikiniuose buteliukuose kūdikiams.
Vienkartinius indus reikia rinktis atidžiai
Dar viena pakuotė, kurios patartina vengti – polistirenas „PS“ (6). Iš jo gali būti gaminami plastikiniai padėkliukai, į kuriuos fasuojami pusfabrikačiai. Iš šios medžiagos taip pat gaminami vienkartiniai indai maistui išsinešti, vienkartiniai puodukai. Iš polistireno pakuotės gali išsiskirti stirenas, kuris neigiamai veikia smegenis ir nervų sistemą. Tiriant stireno poveikį gyvūnams, pastebėta, kad jis daro įtaką raudonųjų kraujo kūnelių susidarymui, kepenims, inkstams ir skrandžiui.
Taip pat stireno būna prirūkytoje patalpoje, jis išsiskiria iš statybinių medžiagų, automobilių išmetamųjų dujų, jo gali būti net geriamajame vandenyje.
„Jei pastebėjote ant vienkartinių puodukų užrašą „PS“ (6), geriau negerti iš jų karštos kavos ar arbatos, nes tuomet didėja tikimybė, kad iš pakuotės išsiskirs stirenas. Jei mėgstate išsinešti pagamintą maistą, geriau įsigykite daugkartinio naudojimo „PP“ (5) pakuotę“, – patarė G. Kuliešytė.
Iš minėtų pavojingų plastikų (PP ir PVC) gali būti pagamintos ir dėžutės maistui. Anot ekspertės, jose negalima maisto šildyti mikrobangėje, nes jos išskiria toksines medžiagas, o ypač jų išsiskyrimas pagausėja šildant riebų maistą ar naudojant subraižytą plastikinę pakuotę. Visgi dažniausiai dėžutės maistui gaminamos iš PP plastiko, kuris laikomas mažiausiai pavojinga medžiaga žmogaus sveikatai po bioplastikų.
Po šios seka skaidri polietileno PET (1) pakuotė, naudojama daugeliui skysčių – vandeniui, pienui, sultims arba nepermatoma HDPE (2). „Mūsų žiniomis nėra įrodymų, kad iš šių pakuočių išsiskirtų kokios pavojingos medžiagos“, – teigė ekspertė.
Beje, sulčių ir pieno tetrapakuose, kuriuos mes tradiciškai vadiname popieriniais, anot G. Kuliešytės, taip pat yra net keli plastiko – polietileno – sluoksniai, taip pat aliuminio. Ši pakuotė, turinti nemažai įvairių sluoksnių, Lietuvoje nėra perdirbama.
Dažniausiai pasitaikantys žymėjimai
PET (PETE) (1) – polietileno tereftalatas: gaiviųjų gėrimų, sulčių, vandens, skalbimo priemonių, valiklių pakuotė.
HDPE (2) – didelio tankio polietilenas: nepermatoma pieno, vandens, baliklių, skalbimo priemonių, šampūnų pakuotė, kai kurie plastikiniai maišeliai.
PVC arba V (3) – polivinilchloridas: pakavimo plėvelė, plastikiniai „išspaudžiami“ buteliai, aliejaus, skalbimo priemonių, langų valiklių buteliai.
LDPE (4) – mažo tankio polietilenas: maišeliai maisto parduotuvėse, dauguma plėvelių maistui ir kai kurie buteliai.
PP (5) – polipropilenas: sriubų, sultinių, sirupų, jogurtų pakuotė, tamsinta pakuotė, buteliukai kūdikiams.
PS (6) – polistirenas: polistirolo indai maistui, kartoninės dėžutės kiaušiniams, vienkartiniai puodeliai, vienkartiniai indai maistui išsinešti, nepermatomi plastikiniai stalo įrankiai
Kiti (OTHER) (7) – dažniausiai tai yra polikarbonatas: dauguma buteliukų kūdikiams, didelės talpos buteliai vandeniui, skardinių vidinis sluoksnis, kai kurie permatomi plastikiniai stalo įrankiai. Nauji bioplastikai taip pat gali būti žymimi skaičiumi „7“.
