Vilniaus miesto savivaldybė kartu su įmone „Vilniaus planas“ pristato 2020 m. požeminio vandens kokybės analizę, kurioje atsispindi duomenys iš 32-jų skirtingų požeminio ir šaltinio vandens monitoringo vietų, esančių įvairiame gylyje. Pastaraisiais metais buvo fiksuojami stabilūs požeminio vandens cheminiai rodikliai, leidžiantys teigiamai vertinti Vilniaus gyventojams tiekiamą vandenį.
2020 metais geriausi požeminio vandens rodikliai buvo užfiksuoti gilesniuose (daugiau nei 30 m gylio) gręžiniuose – juose visi bendrosios cheminės sudėties rodikliai neviršijo jiems reglamentuojamų reikšmių. Dviejų gilesnių gręžinių vandenyje užfiksuoti nežymūs chloridų pėdsakai, tikėtina dėl druskų, naudojamų gatvių barstymui, poveikio. Vilniaus miesto savivaldybė kartu su gatves prižiūrinčiomis įmonėmis ir mokslininkais ieško aplinkai draugiškesnių ir prieinamų alternatyvų efektyviai kelių priežiūrai, todėl jau šiemet vietoje druskų dažniau buvo naudojamas smėlis ar net kavos tirščiai.
Nors dažniausiai tarša pasireiškia seklesniuose gręžiniuose, kuriuose fiksuojama organinė tarša ir didesnė nitratų koncentracija, šie rodikliai gyventojų naudojamam vandeniui įtakos neturi. Miesto vandenvietės, tiekiančios vandenį gyventojams, eksploatuoja tarpsluoksninį vandenį, o ne gruntinį, kuris aptinkamas pirmame žemės paviršiaus sluoksnyje ir yra jautresnis teršimui.
Pastebima, kad reikalinga stiprinti gyventojų aplinkosauginį sąmoningumą informuojant apie ydingą požiūrį į gruntinio vandens vartojimą iš miestuose esančių šaltinių ir šulinių.
„Ne kartą esame matę, kai prie miesto šaltinių susirenka eilutė žmonių įsipilti vandens, Vilniuje, pavyzdžiui, labai populiarus Dvarčionių šaltinis. Žmonės, nepaisydami perspėjimų, geria šaltinių vandenį ir teigia, kad šaltinių vanduo – ypatingas, jis veržiasi iš žemės gelmių, todėl yra švarus ir saugus gerti, tačiau tai nėra tiesa“, – teigia SĮ „Vilniaus planas“ aplinkos duomenų analitikė Agnė Eigminienė. Pasak aplinkos duomenų analitikės, daugiamečiai tyrimai rodo, kad giluminių Vilniaus šaltinių vanduo beveik visada yra bakteriologiškai užterštas, arba labai greitai gali tokiu būti. Jame aptinkama bakterijų, kurios įprastai randamos fekalijose, o geriamajame vandenyje jų neturi būti. Vilniaus miesto savivaldybė gyventojus ragina nesirinkti šaltinių vandens vartojimui.
Požeminio vandens monitoringą būtina tęsti atsižvelgiant šios srities mokslininkų ir ekspertų rekomendacijas, siekiant stebėti, vertinti ir prognozuoti požeminio vandens, kuris Vilniuje yra vienintelis geriamojo vandens centralizuoto tiekimo šaltinis, cheminės būklės rodiklių pokyčius, teikti informaciją, reikalingą sprendimų priėmimui ir miesto bendruomenei.
Pagal kasmet gaunamus Vilniaus miesto požeminio vandens monitoringo tyrimų duomenis, stebima požeminio vandens lygio ir hidrocheminės sudėties kaita kol kas neturi įtakos Vilniaus miesto vandenviečių vandens kokybei. Detalią požeminio vandens monitoringo duomenų analizę planuojama parengti ir pateikti visuomenei pasibaigus esamam monitoringo 2017–2022 metų darbų periodui.
