Užterštame ore randama labai pavojingų junginių: anglies monoksido, azoto dioksido, sieros dioksido, smulkiųjų kietųjų dalelių, ozono, benzeno, švino.
Praeitame dešimtmetyje sumenkus pramonei, griežtėjant aplinkosauginiams reikalavimams, galėjome pasidžiaugti švaresniu oru. Tačiau dabar vis dažniau išgirstame neramias žinias.
Meteorologai dažnai skelbia, kad šalies miestuose vėl padidėjo smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracija. Dėl silpno vėjo šių dalelių koncentracijos paros vidurkis viršija leistiną normą. Teršalų šaltinis – automobilių išmetamos dujos, krosnių dūmai ir t. t.
Mokslininkai teigia, kad klasikinis smogas susidaro, kai oro drėgnumas siekia 80 procentų. Toks smogas tvyro, pavyzdžiui, Londone ar Los Andžele. Mūsų krašte teršalų koncentracija susidaro esant kur kas sausesniam orui. Bet ir tai mūsų sveikatai pakankamai gali pakenkti. Silpnesni žmonės jau ėmė dažniau kosėti, pajuto dusulį ir kreipėsi gydytojų pagalbos.
Žmogui per minutę reikia apie 10 litrų oro. Pačios smulkiausios kietosios dalelės gali pradėti kauptis tam tikrose plaučių vietose ir netgi patekti į kraują. Aišku, dalį kenksmingųjų medžiagų iščiaudome ir iškosome. Tačiau patyrę ilgalaikį oro teršalų poveikį galime rimtai susirgti.
Pirmiausia nukenčia kvėpavimo organai. Teršalai ardo bronchų, plaučių ląsteles. Sumažėja atsparumas virusams ir bakterijoms. Žmonės dažniau pradeda sirgti bronchitais, plaučių uždegimais, astma, lėtine obstrukcine plaučių liga bei pan.
Be to, užterštas oras dirgina akis, nosį, burną. Padidėja alergijos tikimybė. Per ilgą laiką teršalai gali paskatinti vėžinius susirgimus, širdies bei kraujagyslių ligas.
Tvyrant smogui rekomenduojama lauke vaikščioti su marlinėmis kaukėmis. Nors mūsų krašte tai ir nėra įprasta. Taip pat siūloma sandariai uždaryti langus, atsisakyti pasivaikščiojimų mieste su mažais vaikais, vengti sportuoti.
Kvėpavimo organus galima apvalyti ir sustiprinti. Tam yra natūralių gydymo bei profilaktikos priemonių. Žmonės geria valančias arbatas, atlieka žolelių inhaliacijas, lankosi druskos kambariuose.
Miestiečiams būtina kaip galima dažniau laisvalaikį praleisti ten, kur plaučius gaivina švarus oras. Kuo arčiau gamtos, tuo daugiau sveikatos.
Gintaras BYČIUS, gydytojas
