Kalbant apie triukšmą darbo vietoje, pirmiausiai pagalvojame apie statybas ir gamyklas, tačiau su triukšmu darbe susiduria net ir atvirų biurų darbuotojai. Anot ekspertų, kai kuriems iš jų perteklinis triukšmas gali sukelti stresą ir įtampą, o šiuos išduoda padažnėję širdies dūžiai.
Lietuvoje pirmą kartą atliktas pilotinis tyrimas parodė, kad triukšmas išties gali turėti įtakos dėmesingumui ir susikoncentravimui į atliekamą užduotį. Dvi dienas stebėjus eksperimento dalyvių širdies ritmo pokyčius dirbant su triukšmą slopinančiomis ausinėmis ir be jų, paaiškėjo, kad net 4 iš 6 tyrime dalyvavusių asmenų tylesnėje aplinkoje širdies dūžiai sumažėję arba žymiai sumažėję.
Į pilotinį eksperimentą buvo pakviesti šeši dalyviai, iš kurių 3 vyrai ir 3 moterys. Dalyviai buvo skirtingų profesijų atstovai nuo 25 iki 35 metų, bet juos vienijo vienas bendras bruožas – visi dirbo atviro tipo biuruose. Dalyviai eksperimente dalyvavo dvi dienas. Skirtingomis dienomis buvo sekama jų savijauta, kai jie dirbo įprastą darbą savo atviro biuro aplinkoje. Vieną dieną dalyviai eksperimente dalyvavo be garsą ir triukšmą slopinančių ausinių, kitą dieną – su ausinėmis. Abi dienas visi dalyviai nešiojo įrangą, fiksuojančią ir analizuojančią širdies dūžių kiekį per minutę. Širdies dūžiai, kaip rodiklis, yra tiesiogiai siejami su žmogaus dėmesingumu ir gebėjimu susikoncentruoti į atliekamą darbą bei užduotis. Pilotinį eksperimentą atliko KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto specialistai, o eksperimento metu naudotos „Huawei FreeBuds Pro“ belaidės garsą slopinančios ausinės.
Pasak KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto vadovės dr. Eleonoros Šeimienės, būtent širdies ritmo pasikeitimas rodo, kad, tikėtina, žmonės, kurių dūžiai tą dieną buvo retesni, galėjo geriau susikoncentruoti į savo darbą bei atliekamas užduotis.
KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto vadovė dr. Eleonora Šeimienė
„Nedidelės apimties pilotinio tyrimo metu pastebėjome, kad daliai dalyvių triukšmo įtaka dienos metu daro juntamą įtaką produktyvumui ir susikaupimui. Kalbant apie tyrimo rezultatus plačiau, 6 jo dalyviai pasiskirstė į 3 grupes. Dviem iš jų triukšmą slopinančios ausinės parodė gana ryškius pokyčius ir pagerino savijautą – jų širdies dūžių kiekis per minutę buvo ženkliai sumažėjęs tą dieną, kai jie dirbo savo įprastą darbą su triukšmą slopinančiomis ausinėmis. Kitiems dviem dalyviams taip pat pasireiškė savijautos ir širdies dūžių pokyčiai dirbant su ausinėmis, tik jie nebuvo tokie žymūs, o likusiems dviem dalyviams darbas su ausinėmis ar be jų įtakos neturėjo. Taigi, šis pilotinis eksperimentas parodė, kad visgi triukšmas darbinėje aplinkoje mus veikia, net ir moderniuose atviro tipo biuruose. Tiesa, vieniems žmonėms šis poveikis beveik nesijaučia, o kitiems jaučiasi kur kas labiau ir turi netgi realios įtakos jų gebėjimui susikaupti bei produktyvumui. Šis pilotinis eksperimentas gali būti įžanga į platesnės apimties tyrimus apie darbuotojų savijautą dirbant atviro tipo biuruose“, – nurodo dr. E. Šeimienė.
Atviro tipo biurai – pilkoji zona
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytoja dr. Jelena Stanislavovienė išskiria, kad triukšmas darbo vietoje ir jo poveikis sveikatai yra reglamentuotas Lietuvos įstatymų, tačiau atviro tipo biurai yra pilkoji zona.
„Teisės aktai, kuriuose kalbama apie triukšmą darbo vietoje, pirmiausiai saugo darbuotojus nuo klausos praradimo, kurį gali sukelti toks triukšmas. Bet realybė tokia, kad galimos triukšmo darbe sukeltos pasekmės – ne vien klausos praradimas. Tai gali būti ir nelaimingi atsitikimai, taip pat stresas, širdies kraujagyslių sistemos ligos, padidėjęs kraujospūdis, sumažėjęs dėmesys, koncentracija, motyvacija dirbti ar produktyvumas. Nagrinėjant šią sritį, įvairiose šalyse periodiškai atliekami tyrimai, kuriais siekiama nustatyti, kokį poveikį darbinės aplinkos triukšmas daro darbuotojams. Štai Italijoje 2019 metais publikuotas tyrimas, kuriame dalyvavo 1078 biuro darbuotojų, parodė, jog nuo 66 iki 69 proc. darbuotojų nurodo, kad triukšmas darbo vietoje veikia jų gebėjimą susikoncentruoti. Taip pat 70 proc. darbuotojų nurodė, kad jie norėtų, jog biure būtų naudojamos garso kontrolės priemonės“, – pabrėžia dr. J. Stanislavovienė.
Pasak dėstytojos, Lietuvoje šių metų spalio mėnesį vykdytas pilotinis eksperimentas su garsą slopinančiomis ausinėmis įdomus dėl kelių aspektų.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytoja dr. Jelena Stanislavovienė
„Tai, kad darbinėje aplinkoje mus veikia triukšmas ir kad jis gali turėti daugiau nei vieną šalutinį poveikį – šios srities tyrimų klasika. Bet ką įdomaus parodo būtent šis eksperimentas, yra tai, jog darbuotojus labai nevienodai veikia atviro tipo biurams būdingas triukšmas. O pats triukšmas labai įvairus – tai ir kolegų pašnekesiai, juokas, skambučiai, virtuvės ar kavos aparato garsai ir t. t. Kitas svarbus aspektas, kurį leidžia išskirti šis eksperimentas – garsą slopinančių ausinių poveikis. Sprendžiant triukšmo problemas atviruose biuruose, pirmiausiai rekomenduojame galvoti apie organizacines triukšmo mažinimo priemones – biuro išplanavimas, garso slopinimo sistemos, garsą sugerianti danga, biuro taisyklės ar pan. Bet jei šių priemonių nepakanka arba jeigu jas sunku įdiegti, darbuotojai gali pasirūpinti asmeninėmis triukšmo slopinimo priemonėmis – pavyzdžiui, ausinėmis – ir jos padės ženkliai sumažinti neigiamą triukšmo poveikį produktyvumui ar susikaupimui“, – teigia dr. J. Stanislavovienė.
Kas yra ir kaip veikia triukšmo slopinimas?
Anot Šarūno Urbono, „Huawei“ produktų vadovo Lietuvoje, garso slopinimas – kaip ir triukšmo poveikis mums – yra labai individualus dalykas, todėl jį taip pat reikia prisitaikyti pagal save.
„Kas yra garso slopinimas ir kaip jis veikia iš technologinės pusės? Kalbant paprastai, dirbtinis intelektas, naudodamasis garsą aptinkančiais mikrofonais, išskiria triukšmą, o tada sukuria tikslius antigarsinius signalus ir jį slopina. Būtent ši technologija taikoma ir eksperimente naudotose ausinėse “ ir ji vadinama hibridiniu aktyviu triukšmo slopinimu“, – sakė Š. Urbonas.
Pexels.com/Pressmaster nuotr.
