Kaip teigia dermatologė Julija Mozūraitienė, pavasarį ypatingą dėmesį derėtų skirti veido odos priežiūrai.
„šylant orams vis labiau intensyvėjanti saulė odoje gali paskatinti atsirasti pigmentinių dėmių, taip pat pagausinti strazdanų skaičių, pastarąsias išryškinti. Norint to išvengti, būtina naudoti kremus, kurių sudėtyje yra apsauginių filtrų nuo saulės. SPF gali ir nebūti labai didelis, pakanka ir 15“, – teigia dermatologė.
J. Mozūraitienės tvirtinimu, labai svarbu nepamiršti odos drėkinti, mat šylant orams odai vis svarbesnė ir reikalingesnė tampa drėgmė. Ir visai nesvarbu, kokio ji amžiaus ar tipo.
Kaip nesusipainioti – oda sausa ar tik po žiemos netekusi drėgmės? Anot dermatologės, drėgmės netekusios riebios odos paviršius pleiskanoja, vargina tempimo jausmas, tačiau odos poros gali būti išsiplėtusios, pati oda nusėta pūlingais spuogeliais.
Sausą odą galima atpažinti iš to, kad ji niekada neblizga (odoje esančios riebalų liaukutės nepakankamai išskiria riebalų), greičiau sensta, vysta, aiškiau matomos visos raukšlelės“, – aiškina gydytoja. Anot jos, sausai odai tiks kosmetika, kurios sudėtyje yra riebiųjų medžiagų bei medžiagų, neleidžiančių odai prarasti drėgmės: įvairių augalų aliejaus, bičių vaško, hialurono rūgšties, šlapalo.
Riebiai odai geriausia rinktis priemones, kurių sudėtyje yra medžiagų (pvz., molio, dumblių, purvo, arbatmedžio aliejaus, druskų), tirpdančių keratininį odos ląstelių sluoksnį. Jautriai odai skirtoje kosmetikoje turėtų būti mažiau dirginančių, alergizuojančių medžiagų, neturėtų būti dažiklių, aromatinių priedų. Sudėtyje gali būti alantoino, pantenolio, liepžiedžių, ramunėlių, alijošiaus ekstrakto.
Gydytojos dietologės Kristinos Jasmontienės teigimu, pavasarį daugumai moterų susirūpinus savo kūno linijomis, derėtų nepamiršti pačios svarbiausia sveikos mitybos taisyklės – kiekio ir dažnumo.
„Rekomenduotina valgyti ne mažiau kaip 4-5 kartus per dieną, tačiau po nedaug. Geriausia valgyti reguliariai, tai yra, pusryčius, pietus ir vakarienę. Tarp valgymų patariama užkandžiauti, jei intervalas tarp maitinimosi yra didesnis nei 3-4 val. Jei siekiama sulieknėti, per parą suvalgomų kalorijų skaičių reikėtų sumažinti maždaug 500“, – pasakoja dietologė.
K.Jasmontienė pataria į kasdienį valgiaraštį įtraukti: duonos, kruopų, bulvių, makaronų. Tai – pagrindiniai sudėtinių angliavandenių šaltiniai, organizmą aprūpinantys kokybiška energija, maistinėmis skaidulomis ir B grupės vitaminais.
Reikalingi yra ir vaisiai bei daržovės, mat šios grupės produktai organizmą aprūpina vitaminais bei mineralinėmis medžiagomis, skaidulomis, be to, yra puikus pakaitalas saldumynams.
Derėtų nepamiršti ir pieno produktų, kurie reikalingi dėl baltymų ir kalcio, būtino kaulams, taip pat mėsos, žuvies, kiaušinių – šių produktų organizmui reikia dėl gyvulinės kilmės baltymų, geležies ir B grupės vitaminų. Į valgiaraštį būtina įtraukti ir aliejų. Jie turtingi riebaluose tirpių vitaminų, nesočiųjų riebalų rūgščių, Omega-3.
„Svarbu atminti, kad sudėtinių angliavandenių per parą reikėtų suvartoti maždaug pusę visos kalorijų normos. Riebalai turėtų sudaryti iki trečdalio šios normos, baltymai – apie penktadalį. Itin atsargiai derėtų laikytis pačių susikurtų, iš draugės nugirstų, kokiame nors žurnale perskaitytų ar televizijos laidoje skelbtų dietų – jos dažniausiai būna nevisavertės, tad jų laikymasis gali būti žalingas organizmui. Dietą ar tam tikrą mitybos planą turėtų paskirti specialistas“, – pataria dietologė K. Jasmontienė.
SXC.hu – Afonso Lima nuotr.
