Iš tiesų, gali būti jautri tiek sausa, tiek riebi ar normali oda, ir jai būtina speciali dermatologinė kosmetika, atkurianti odos drėgmės pusiausvyrą ir mažinanti odos jautrumą.
„Jautriausia būna sausa oda, bet ir turintys riebią ar normalią odą taip pat gali susidurti su panašiomis problemomis – net 50 proc. vyrų ir moterų mano, jog turi jautrią odą, – sako N. Jarušina. – Sausa oda yra pirmas žingsnis odos jautrumo link. Per mažą drėgmės kiekį odoje gali lemti nepalankios aplinkos sąlygos (šaltas, vėjuotas oras ar intensyvus kambario šildymas), gyvenimo būdas, amžius, patiriamas stresas, paveldimumas, imuninės ir hormoninės sistemos pokyčiai, buitinė chemija, o dažnai – ir neteisingai parinktos kosmetinės priemonės. Tai pagrindiniai XXI-ojo amžiaus žmonių odos dirgikliai. Tad labai svarbu itin atidžiai pasirinkti tinkamas priemones sausai, o ypač – jautriai odai.“
Mūsų odos viršutinis sluoksnis – epidermis, sudarydamas „barjerą“ tarp išorinės aplinkos ir organizmo, iš vidaus saugo nuo per intensyvaus vandens pasišalinimo, o iš išorės – nuo žalingų aplinkos veiksnių (alergenų, bakterijų, virusų) patekimo. „Dėl pažeisto apsauginio riebalinio sluoksnio odos paviršiuje ir lipidų struktūros epidermyje oda praranda drėgmę, tampa mažiau atspari aplinkos veiksniams. Tik atkūrus šį barjerą dirgikliams sunkiau prasiskverbti į tikrąją odą, tad joje išsaugoma drėgmė“, – aiškina N. Jarušina, pastebėdama, jog dabartinių kosmetikos priemonių „jūroje“ labai lengva pasirinkti netinkamą šiai problemai spręsti.
Dermatologė pataria prieš renkantis kosmetikos priemones pirmiausia pažiūrėti į jos sudėtį ir išmokti „teisingai“ skaityti kosmetikos priemonių etiketes, kuriose komponentų sudėtis rašoma mažėjimo tvarka – kuo daugiau medžiagos, tuo arčiau sąrašo pradžios ji yra. Daugelio produktų pagrindinė sudedamoji dalis yra distiliuotas vanduo (Aqua arba Aqua purificata). Po jo, kremų sudėtyje dažniausiai rikiuojasi aliejaus tipo medžiagos. Domintis sudėtimi, būtina atkreipti dėmesį, kad augalinis aliejus nebūtų pakeistas sintetiniais aliejais (Dimethicone, Polysiloxane ir pan.). Derėtų atkreipti dėmesį ir į kosmetikos kvapą bei spalvą – tam, kad produktas būtų patrauklus akiai bei skaniai kvepėtų, pasitelkiami papildomi ingredientai. Net 95 proc. medžiagų, naudojamų kvapui, yra sintetinės.
Freeimages.com – Pascal THAUVIN nuotr.
„Jautrios odos priežiūrai skirtus produktus reikia rinktis itin kruopščiai – juose taip pat neturėtų būti kvėpiklių, dažiklių, emulsiklių, konservantų, ar kitų dirginančių medžiagų. Konservantai ir dažikliai paprastai nurodomi sąrašo pabaigoje, tad būtina atkreipti dėmesį, ar nėra metilo, etilo, propilo ar izobutilo parabenų, kurie dažnai tampa alerginių reakcijų priežastimi, – teigia N. Jarušina. – Kaina taip pat neturi būti rodiklis, kuriuo reikėtų vadovautis – ne visada brangios kosmetikos kokybė bus geresnė, nei pasirinkus pigesnes priemones.“
Dermatologė atkreipia dėmesį ir į užrašus „natūrali kosmetika“ ant etikečių, kuriais nereikėtų aklai pasitikėti. Nors šis „natūralumo“ kultas vis populiarėja, tačiau visiškai natūralios kosmetikos priemonių šiandien rasti yra gana sudėtinga – dažniausiai tokiuose produktuose esantys natūralūs komponentai yra tik maža dalis palyginti su kitomis sintetinėmis medžiagomis. Visiškai natūralios kosmetikos galiojimo laikas taip pat labai trumpas, o ir ne visiems tokia kosmetika yra tinkama.
Tad puoselėjant savo odą, patartina visada prisiminti paprastą taisyklę – „mažiau reiškia saugiau“: užtenka vos žirnelio dydžio kremo, vienos ar kelių priemonių su „neapkrauta“ sudėtimi ir reguliarios, teisingos kasdienės odos priežiūros.
