Fizinių ir technologijos mokslų centro vyresniojo mokslo darbuotojo, chemiko dr. Svajaus Asadausko paklausus, kaip jis patartų skaityti kosmetikos produktų etiketes, šis prisipažino, kad neretai net ir jam jos nebūna lengvai įkandamos.
„Deja, nors turbūt ir ne iš neigiamų paskatų, bet etiketės sudarytos taip, kad jas supranta tik specialistai. Aš asmeniškai mėgstu pasiskaitinėti šampūnų ar losjonų etiketes, ypač jų pradžią, bet prisipažįstu, kad tikrai nežinau visų komponentų 100 proc. Sąrašo pradžioje nurodomi gausiausi komponentai, vėliau jie išvardijami eilės tvarka pagal kiekius produkte. Daugelio komponentų pavadinimai yra trumpinami arba pasirenkamas tarp technologų įprastas terminas. Todėl, net ir turint cheminį išsilavinimą, tenka panaršyti po internetą, stengiantis išsiaiškinti tikslią cheminę sudėtį.
Be to, beveik kiekvienas etiketėje nurodytas komponentas dar turi įvairių izomerų ar homologų, taigi identifikuoti kiekvieną cheminį junginį, kurio kiekis viršija sakykim 0,1 proc., būtų gana didelis darbas.
Eiliniam vartotojui tiesiog reikėtų žinoti, kokių medžiagų jis asmeniškai turėtų vengti, ir žiūrėti, kad jų nebūtų etiketės sąrašo pradžioje. Pavyzdžiui, jei kažkas alergiškas žemės riešutams, turbūt nereikėtų pirkti kremo su arachisų aliejumi“, – pataria mokslininkas.
Tuo tarpu, natūralios kosmetikos kūrėja Vilma Žmakova sako, kad jei kosmetika natūrali – didžioji dauguma arba visos sudedamosios dalys bus aiškiai suvokiamos pirkėjui. Ji taip pat pabrėžia, kad gaminio sudėtis rašoma mažėjimo tvarka, todėl, anot jos, etiketės pradžioje turi dominuoti aliejai, augaliniai sviestai, augaliniai vandenys (hidrolatai), ekstraktai – aiškios augalinės žaliavos.
„Svarbu įsivertinti kiek yra komponentų, kurių negali suprasti eilinis vartotojas. Galimi du atvejai: arba tokiu būdu yra neišduodamos sudėtinės dalys, t.y. receptūra arba gali būti dedamos dirbtinai išgautos cheminės medžiagos, kurios jau ne tas pats, kas natūralios – esančios augale, pavyzdžiui eteriniame aliejuje. Reikėtų vengti nesuvokiamų trumpinių – medžiagų žymimų didžiosiomis raidėmis ar skaičiais – paprastai tai odai nereikalingi arba žalingi priedai“, – į paprastumą ir aiškumą atkreipia dėmesį V. Žmakova.
„BIOK laboratorija“ išskiria šias kosmetikos produktų etikečių skaitymo gaires:
Skaitykite ingredientų sąrašą (dažnai žymimas INCI). Ingredientai yra išdėstomi pagal jų procentinį kiekį produkte mažėjimo tvarka. T.y. pirmoje vietoje esančio ingrediento yra daugiausiai, paskutinėje – mažiausiai. Dažnai didžiausią dalį sudaro vanduo. Mažiausią turėtų sudaryti konservuojančios medžiagos, kvėpikliai (dažnai žymimi „parfum“) ir kt. produktą stabilizuojančios medžiagos. Kokybiško produkto sudėtyje veiklios medžiagos (aliejai, ekstraktai, vitaminai ir kt.) turėtų būti įrašytos ne žemiau nei per vidurį. Jeigu gamintojas teigia, kad kremas yra su tam tikru ekstraktu, o ingredientų sąraše jis parašytas žemiau nei konservantai ar kvėpikliai, reiškia, ekstrakto yra labai nedaug.
Verta atkreipti dėmesį, kokie aliejai naudojami produktuose. Jie gali būti natūralūs ar sintetiniai. Natūralūs aliejai žymimi to augalo pavadinimu. Sintetiniai – tai įvairūs silikonai, parafinai, petrolatumai. Sintetinių aliejų rekomenduojama vengti, nes jie kemša poras, sudaro nematoma plėvelę ant odos, neleidžia jai kvėpuoti.
Kiekvienam žmogui derėtų žinoti jį alergizuojančias, erzinančias medžiagas bei pasitikrinti, ar sudėtyje nėra šių ar joms artimų ingredientų. Pvz. jeigu esate alergiškas vilnai, reikėtų vengti produktų su lanolinu, jeigu medui – su propoliu, medaus ekstraktu, ir t.t.
Jeigu esate jautrios ar probleminės odos savininkas, naują kosmetiką išmėginkite ant mažo odos plotelio ir stebėkite, ar nealergizuoja.
Atkreipkite dėmesį į produkto galiojimo laiką. Paprastai produktų, kurių galiojimas skaičiuojamas nuo pakuotės atidarymo, sudėtyje yra daugiau konservantų. Taip pat kuo ilgiau galioja produktas, tuo daugiau jame gali būti konservantų.
II dalis https://sveikatossodas.lt/index.php?lang=1&sid=281&tid=1718
Deimantė Dokšaitė
SXC .hu -Vangelis Thomaidis nuotr.
