Princas surado kitą
Anksčiau manyta, kad skelbimus internete spausdina tik nevykėliai, nepajėgiantys susirasti antrosios pusės. Dabar susipažinti internete tapo madinga tendencija. Esant beprotiškiems šiuolaikiniams tempams, kai realiame gyvenime trūksta laiko pažintims, susitikimams ir ilgiems pokalbiams, internetas suteikia unikalią galimybę asmeninį gyvenimą susitvarkyti „neatsitraukiant nuo gamybos“.
štai tipiška istorija, su kuria dažnai susiduria praktikuojantys psichologai. Pažinčių tinklalapyje mergina paskelbė savo anketą ir susipažino su vaikinu. Pradėjo susirašinėti. Jis gyveno kitame mieste, bet taip buvo netgi romantiškiau. Vienas kitam rašė ilgus, atvirus ir šiltus laiškus. Pasak merginos, taip atvirai su vyrais ji nebuvo bendravusi. Pajuto giminingą sielą. Štai jis, puikusis princas, idealus vyras.
Mergina įsimylėjo, ėmė įsivaizduoti, kad tai jis – vienintelis, kurio laukė visą gyvenimą. Nors iš tikrųjų jie net nebuvo susitikę. Jie skambindavo vienas kitam, vaikinas žadėjo atvažiuoti. Ir staiga dingo. Dvi savaites neskambino ir nerašė. Mergina parašė pirmoji, tačiau jis neatsakė. O paskui gavo laišką – klube jis susipažino su mergina ir dabar su ja susitikinėja.
Sudaužyta širdis, sutrikimas, naujų santykių baimė – deja, toks yra mokestis už virtualią meilę.
Mylimuosius idealizuoja
Pagrindinė rizikos grupė, galinti tapti tokių santykių auka, – merginos, kurios augo be tėvo ir pasidavė motinos įtakai: „Vyras privalo būti idealus“ arba „Visi vyrai niekšai“. Tokie nuostatai skatina merginą atstumti tuos vaikinus, kurie neatitinka idealo.
Didžiausia jų bėda ta, kad jos nepasirengusios į savo gyvenimą įsileisti paprasto, žemiško vyro. Susirašinėdami internetu, mes nevalingai daug fantazuojame. Mums parašo frazę, o mes susikuriame intonacijas, mimiką, kurią norime regėti. Taip nesąmoningai prie kito kompiuterio sėdintis žmogus tampa tuo idealu, kurio ieškojome. Realybėje 80 proc. informacijos gauname neverbaliniu būdu (mimika, gestai, intonacija) ir tik 20 proc. – žodžiais.
Prie 20 proc. žodžių, kuriuos parašė vaikinas, įsimylėjusi mergina „pripiešė“ 80 proc. savo minčių, kaip ji įsivaizduoja idealą. Išvada – ji myli visai ne tą, kurį galvoja mylinti. Jos išrinktasis neegzistuoja, ji negali pamiršti žmogaus, kurį išsigalvojo.
Laimė įmanoma
Panašios istorijos įmanomos ne tik virtualiuose santykiuose. Ar tai reiškia, kad nepilnoje šeimoje užaugusi mergina pasmerkta tokioms nesėkmėms? Tikrai ne.
Idealizuoti linkusi mergina turi išmokti taikstytis su žmonių trūkumais ir netobulumu. Tai būtina pradėti daryti nuo savęs, pripažįstant savo privalumus ir trūkumus. Tada ji sugebės objektyviai įvertinti žmogų, galės pamilti paprastą žemišką vyrą ir su juo būti laiminga.
Subrendę, emociškai stabilūs žmonės vargu ar papuls į tokią situaciją. Kad ir kaip jie susipažintų, netgi internetu, – jie pakankamai realiai vertina žmones ir iš pat pradžių suvokia: jie bendrauja ne su idealu, ne su kokiais nepaprastais žmonėmis. Jie žino bendraujantys su žmogumi, kurio ne visos savybės gali patikti. O jeigu tai priima, tai iškart priima ir jo trūkumus.
štai toks ryšys ir tiesa gali virsti visą gyvenimą besitęsiančia pasaka.
Viktorija GONČAROVA,
reabilitacijos centro Regsana psichologė
“Klaipėda”
Nuotr. www.freeimages.co.uk
