Ką tik „iškeptoms“ mamoms ar besirengiančioms jomis tapti kyla aibė įvairiausių klausimų. Deja, dauguma jų varžosi su savo gydytoju aptarti vieną itin aktualų – ar galima turėti lytinių santykių nėštumo metu. Anot medicinos mokslų daktarės gydytojos ginekologės Žanetos Kasilovskienės, varžymasis kalbėti minėta tema neretai gali tapti kai kurių sveikatos sutrikimų, rimtų konfliktų su sutuoktiniu priežastimi. Kaip jų išvengti?
Kaip apie tai kalbėtis?
Anot gydytojos Ž. Kasilovskienės, visoms moterims norisi gauti atsakymus į pačius įvairiausius klausimus, susijusius su mylėjimusi besilaukiant: ar apskritai galima santykiauti, kaip dažnai ir kokiomis pozomis galima tai daryti, ar sueitis nekenkia kūdikiui, ar galimas oralinis, analinis seksas. Deja, ne visos ryžtasi užduoti šiuos klausimus.
„Iš ilgametės savo darbo patirties galiu pasakyti, jog nėščiąsias galima suskirstyti į dvi sąlygines grupes: vienoms sekso nesinori dėl fiziologinių ir psichologinių priežasčių – jas pykina, vargina silpnumas, mieguistumas, kamuoja baimė, jog kas nors atsitiks vaikeliui, kitos, priešingai, jaučia dar didesnį lytinį potraukį – džiaugiasi, kad mylintis nebereikia saugotis. Visus būsimus tėvus taip pat galima suskirstyti į dvi sąlygines grupes: vieni nuo santykių linkę susilaikyti – juos trikdo besikeičiantis moters kūnas, nerimas, ar nebus pakenkta kūdikiui, nėštumui persiritus į antrąją pusę, tampa sunku rasti patogią ir abiem priimtiną mylėjimosi pozą, kiti, priešingai, savo žmonos geidžia dar labiau.
Kai kurie psichologai tokį lytinio potraukio suaktyvėjimą linkę sieti su išaugusiu vyrų savininkiškumo jausmu, kuris pasireiškia mąstymu: tai yra MANO moteris, MANO būsimo kūdikio mama, tai MANO kūdikis“, – pasakoja Ž. Kasilovoskienė.
Anot gydytojos, problemų šeimoje dažniausiai kyla tuomet, kai vienas mylėtis nori, o kitas – ne. „Tokiais atvejais labai naudinga ir netgi kviesčiau į konsultaciją ateiti abu sutuoktinius, kartu su gydytoju aptarti visus už ir prieš, įvairius kitus su seksu nėštumo metu susijusius niuansus. Svarbu atminti, jog laiku pasikalbėjus ir aptarus (tiek tarpusavyje, tiek kartu su gydytoju) šią rūpimą temą, išvengiama ne tik pykčių namuose, bet ir tam tikrų galimų sveikatos sutrikimų, taip pat psichologinio diskomforto, kuris gali kilti atstūmus mylimą žmogų intymiąja prasme“, – teigia ginekologė Ž. Kasilovskienė.
Lytinis gyvenimas toks pat, koks buvo iki pastojant?
Gydytojos Ž. Kasilovskienės teigimu, seksas nėštumo metu turėtų vykti tik abipusiu susitarimu, jokiu būdu ne prieš moters valią. Tuo tarpu kai kurios moterys, norėdamos įtikti savo vyrams, išvengti barnių, visiškai nepaiso savo norų, kartais netgi savijautos ir pasiduoda „spaudimui“ mylėtis. „Kad ir kaip ten būtų, pirmiausia reikėtų atsižvelgti į būsimos mamos poreikius, – tvirtina ginekologė.
„Visoms savo pacientėms sakau, kad nėštumas – nėra liga, tai tiesiog kitokia, ypatinga organizmo būsena. Žmonas ar drauges atlydėjusiems vyrams primenu, jog nėštumo metu moters organizme vykstantys hormoniniai pokyčiai yra laikini, kad pagimdžius viskas grįš į savas vėžes“, – teigia Ž. Kasilovskienė.
Anot medikės, įvertinus akušerinę situaciją ir nustačius, jog nėra jokių gręsiančio persileidimo ar priešlaikinio gimdymo požymių, galima gyventi visiškai normalų lytinį gyvenimą – tokį, koks buvo iki pastojant. Kas kita, jei nėštumas sunkus, lydimas komplikacijų. Tokiais atvejais, norint išvengti pavojaus ir nepakenkti būsimos mamos ar kūdikio sveikatai, gydytojas kurį laiką (pasitaiko, jog ir viso nėštumo metu) gali rekomenduoti susilaikyti ne tik nuo fizinio krūvio, stiprių emocijų, bet ir nuo lytinių santykių.
Galimos pozos
Ž. Kasilovskienės teigimu, kai nėštumas artėja į pabaigą, mažiausiai kenksminga mylėjimosi poza – vadinamoji „šaukštelių“ poza, kai vyras ir moteris santykiauja iš šono. Kitas nei būsimai mamai, nei kūdikiui nekenksmingas sueities būdas – santykiavimas dviem lygiais, kai moteris yra šiek tiek aukščiau (guli ar pusiau sėdi ant lovos), o vyras žemiau (klūpo tarp moters kelių).
Pasak ginekologės, tais atvejais, kai gydytojas rekomenduoja susilaikyti nuo vaginalinių santykių, reikėtų nepamiršti, jog yra ir kitų lytinio pasitenkinimo būdų. Tai būtų glamonės, partnerio masturbacija, oralinis seksas. Žinoma, pasirinktas mylėjimosi būdas turi būti priimtinas abiem.
„Jei gydytojas patarė susilaikyti nuo vaginalinio sekso, analinio taip pat turėtų būti vengiama, nes jo metu taip pat patiriamas stūmimas į gimdos kaklelį. Be to, svarbu atminti, jog moteriai laukiantis, jos imunitetas yra silpnesnis nei įprastai, pakinta makšties mikroflora, tad analinio sekso metu bakterijos iš išangės gali labai lengvai „nukeliauti“ į makštį. Rezultatas – įvairūs uždegimai, disbakteriozė“, – teigia Ž. Kasilovskienė.
Medikė priduria, kad jei nėštumas yra sklandus ir moteris to nori, mylėtis galima iki pat gimdymo. „Seksas tokiais atvejais netgi turi privalumų – vyro spermoje esantys prostaglandinai minkština gimdos kaklelį, „paruošia“ jį gimdymui.
Kada seksas po gimdymo?
Šis klausimas daugeliui porų taip pat neduoda ramybės. Kaip tvirtina Ž. Kasilovskienė, jei gimdymas buvo sklandus, be jokių komplikacijų, lytinį gyvenimą porai atnaujinti rekomenduojama maždaug po 5-6 savaičių. Per tiek laiko gimda galutinai išsivalo, susitraukia, užgyja gimdos kaklelio plyšimai ar kirpimai (jei tokių būta), nebelieka infekcijų rizikos.
„Santykiai po tiek laiko ne tik leidžiami, bet netgi ir rekomenduojami – seksas skatina gimdos gleivinės regeneraciją, spartesnį moters organizmo „grįžimą“ į savo vėžes. Kitas dalykas – moters nenoras, kurį išprovokuoja pasikeitusi jos psichologinė būsena, nuovargis ir emocijos, patiriamos prižiūrint kūdikį. Pagimdžiusiai moteriai bent jau kuriam laikui dažnai svarbiausiu tampa nebe vyras ar jos pačios lytinis gyvenimas, bet vaikas ir jo poreikiai.
Be to, svarbu atminti, jog tol, kol moteris maitina kūdikį, jos kiaušidės „miega“, nevyksta ovuliacija. Tai turi įtakos seksualiniam potraukiui – jis gali būti netgi mažesnis nei nėštumo metu“, – pasakoja Ž. Kasilovskienė.
Aldona Veismanaitė
SXC – Dominik Gwarek nuotr.
