Tarp gausybės santuokoje kylančių problemų neištikimybė, ko gera, viena skausmingiausių. Iš pradžių vyrai būdavo ištikimi žmonoms, nes turėjo žinoti, jog augina tikrai savo vaikus.
Visais laikais pagrindinis santuokos įstatymas buvo ištikimybė. Nors santuoka iš meilės laikoma idealia, daugelyje visuomenės sluoksnių tuokiantis meilė nebuvo privaloma sąlyga.
Vis dėlto neištikimybės ir ištikimybės sąvokos išliko aktualios. Šiuolaikinei šeimai meilė – svarbus santuokos pagrindas, neretai vienintelis jos motyvas. Todėl išdavystė gali suardyti santuoką arba sukelti rimtą jos krizę.
Ištikimybė – įsipareigojimai santuokos partneriui. Ji sutvirtina ne tik santuokinę, bet ir bet kokią kitą sąjungą. Visada buvo kultivuojama ištikimybė tėvynei, karinei pareigai, idealams. Neištikimybė buvo laikoma gėda ir prilyginama išdavystei.
Santuokinė neištikimybė – prieštaravimų, konfliktų pasekmė, turinti daugybę psichologinių motyvų. Neretai ji sugriauna šeimyninį gyvenimą. Žmogų į neištikimybę pastūmėja nusivylimas šeimyniniu gyvenimu. Tačiau kaip ir kodėl taip atsitinka, kaip pradinis meilės jausmas virsta abejingumu, neprielankumu ir net neapykanta?
Kai kada sutuoktiniai būna neištikimi „sveikose“ šeimose arba ištikimi yrančiose. Šeimų konsultantų praktikoje neištikimybės problema – kas ketvirtas atvejis. Jos priežastys dažniausiai būna tokios.
1. Nauja meilė. Ši neištikimybės priežastis būdinga šeimoms, kuriose meilė iš pat pradžių buvo nestipri arba jos apskritai nebuvo. Tai – racionalios ir priverstinės santuokos, paremtos nauda, tradicijomis, vienatvės baime ar kitokiais sumetimais.
2. Kerštas. Kai kurie žmonės taip nori atkeršyti už sutuoktinio neištikimybę, kad susigrąžintų savo pačių orumą.
3. Paniekinta meilė. Tokia neištikimybė pasitaiko santuokose, kuriose nėra atsakomojo jausmo. Vienas sutuoktinis kenčia, nes jo meilė nepriimama, į ją neatsakoma. Tai skatina ieškoti kito partnerio, kuris atsakytų į jausmus. Kai kada neištikimasis nemyli naujojo partnerio, tačiau atsiliepia į šio jausmus, užjausdamas be atsako jį mylintį žmogų.
4. Naujų meilės išgyvenimų paieška. Tokia neištikimybė būdinga ilgai kartu gyvenantiems sutuoktiniams, kurių jausmai išblėso. Ją gali skatinti ir filmuose matyti „gražaus gyvenimo“ pavyzdžiai, noras išbandyti seksualinę laisvę.
5. Kompensacija. Šis neištikimybės tipas leidžia žmogui kompensuoti meilės santykių stygių, atsirandantį dėl ilgo išsiskyrimo, sutuoktinio ligos ar kitokių apribojimų.
6. Šeimos iširimas. Šiuo atveju neištikimybė – faktiškai naujos šeimos kūrimas, kai ankstesnė dėl vienokių ar kitokių priežasčių jau nebelaikoma šeima.
7. Atsitiktinis ryšys. Tokia neištikimybė būna nereguliari, ją išprovokuoja tam tikros aplinkybės (apsvaigimas nuo alkoholio, patogi proga, partnerio atkaklumas ir kt.).
Neištikimybė ne tik kelia grėsmę šeimos vientisumui, paliečia sutuoktinių bei asmeninio orumo jausmus. Ją lydi stiprus pavydas, kuris jau savaime turi ardomąjį poveikį.
Išgyvenimai priklauso nuo to, ar dažnai tai pasitaikydavo praeityje. Išdavystė labiau sužeidžia patiklų ir atsidavusį žmogų, kurio moralei ji yra svetima.
Kai kuriems žmonėms labai svarbi partnerio atgaila, atviras paaiškinimas. Jeigu apie išdavystę sužino tretieji asmenys ir jeigu jie įsikiša, tai tik pablogina padėtį.
Neištikimybės sukelto skausmo gilumas labiausiai priklauso nuo meilės partneriui dydžio ir baimės jį prarasti. Tada iškyla dilema, ar partneriui apie tai pasakoti. Suprantama, kad neištikimasis jaučia sunkumą širdyje ir nori jo atsikratyti. Kartais kaltės jausmas toks stiprus, kad žmogus netgi nori būti nubaustas, kad tik atsikratytų šios naštos. Jis nori ja pasidalinti su partneriu. Tačiau nesusimąsto, ar pastarasis pajėgs tai pakelti.
Taip pat reikia numatyti partnerio reakciją – jūsų prisipažinimas jį smarkiai sužeis, įžeis, jis pasijus išduotas bei pažemintas. Ne kiekvienas žmogus sugeba atleisti išdavystę arba niekada jos neprikišti. Tačiau mylintis žmogus, matydamas nuoširdžią atgailą, gali viską atleisti. Daugelis tokią situaciją išgyvenusių šeimų tapo dar stipresnės, suvokusios, kokie brangūs yra jų santykiai.
“Klaipėda”
