šios teorijos šalininkai pirmiausia remiasi senovės mokslininkų pateiktais faktais, kad bandymas sukryžminti arklį su zebru, kuris iš pradžių nepavyko, po kelerių metų pateikė netikėtą staigmeną. Veislinės kumelės, sukergtos su tokiais pat eržilais, atsivedė dryžuotų kumeliukų. Vėliau atlikti bandymai su kitais žinduoliais atskleidė tą patį fenomeną. Esą šunų veisėjams šis atradimas net nebuvo naujiena, mat jie seniai žinojo, kad su „nekilmingais“ partneriais pasibasčiusi kalė neatves veislinių palikuonių.
Pagaliau ryžtasi eksperimentą atlikti su žmonėmis, kuris neva patvirtino teoriją, o to meto mokslininkai šį reiškinį pavadino telegonija. Tai jie grindė faktais, kad normalioje šeimoje kartais gimsta pikti, agresyvūs, į smurtą ar alkoholizmą linkę vaikai. Taip pat tai, jog vaikai kartais ateina į šį pasaulį su įvairiomis ligomis, kurioms nėra jokio paaiškinamo pagrindo.
Minesotos universiteto eksperimentinės medicinos specialistai 1996 metais, remdamiesi atliktais tyrimais, įrodinėjo, kad seksualiniai santykiai su kiekvienu nauju partneriu pamažu keičia įgimtą genetinę informaciją – tiek vyrų, tiek moterų. Prisiminti net senovės išminčiai, kurie teigė, kad išsaugoti stiprią giminę galima tik tada, kai į ją nepatenka svetima informacija, kuri tarsi pažeidžia jos genealoginį medį. Esą todėl senoliai griežtai bausdavo prievartautojus ir suvedžiotojus, labai saugojo merginų nekaltybę ir smerkė patvirkusias.
Rusų mokslininkas Michailas Matajevas tvirtino, kad už šias problemas atsakingos tik moterys, ir rašė, jog po 1980-ųjų Maskvos olimpiados praėjus keleriems metams rusės gimdė akivaizdžiai kitataučius vaikus. Jis net nurodė pavyzdį, kaip Maskvos valstybinio universiteto studentė su savo vyru rusu susilaukė teisėto sūnaus – negriuko. Paaiškėjo, kad jos pirmas seksualinis partneris buvo negras.
Oponuodamas telegoniją vadinantiesiems pseudomokslu, M.Matajevas priminė, kad kažkada taip vadinta ir genetika. Anot jo, telegonija kaip mokslas įsitvirtino Charleso Darwino, kuris buvo jos šalininkas, autoriteto dėka. Visais laikais buvo ir esama telegonijos priešininkų ir šalininkų, o kai kas ją laiko net genetikos mokslo atšaka.
Tačiau Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Žmogaus genomo tyrimų centro vadovui, profesoriui-konsultantui, medicinos genetikui, habil. dr. Vaidučiui Kučinskui bandymai telegoniją vadinti mokslu sukėlė nuoširdžią nuostabą. Jo žodžiais, tai visiška nesąmonė ir jau tikrai ne genetikos mokslo atšaka.
Henrieta Aleknienė
SXC.hu -Crystal Galvez nuotr.
