Biologinės žirklės
Psichologas psichoterapeutas Olegas Lapinas pripažįsta, kad įžengus į penktąjį dešimtmetį vyro seksualinis aktyvumas ima mažėti. Tuo metu moters seksualumas vis dar auga.
„Tai moksliškai įrodyta tiesa, vadinama biologinėmis žirklėmis. Tačiau šiuo amžiaus periodu vyrai, kaip ir moterys, taip pat dažnai susimąsto apie tai, kad pragyventa jau beveik pusė jam skirto amžiaus. Laiko lieka vis mažiau. Šis suvokimas gali ateiti ir anksčiau, nebūtinai 40–45 metų žmogui. Arba vėliau. Arba apskritai neateiti. Todėl objektyviai vidutinio amžiaus krizės terminas nėra itin tikslus“, – sakė O.Lapinas.
Kiekvienas vyras subjektyviai išgyvena fiziologinius pokyčius. „Kai tie pokyčiai yra matomi – atsiranda žilų plaukų, raukšlių, potencijos silpnėjimo požymių, – žmogus pradeda nerimauti. Jis ima suvokti: atėjo laikas keisti savo požiūrį į tam tikrus daiktus ir reiškinius, pakoreguoti reikalavimus. Tačiau jeigu jokių akivaizdžių permainų jis nepastebi, jokia krizė gali ir neįvykti“, – patikino psichologas.
Panyra į malonumus
Literatūroje ir buitiniuose anekdotuose aptariamos situacijos, kai vidutinio amžiaus krizės kamuojami vyrai puola įrodinėti savo silpstantį vyriškumą: vaikosi jaunas mergeles trumpais sijonais, įprasmina savo būtį prabangiais pirkiniais – jachtomis, galingais motociklais ar asmeniniais lėktuvais. Tačiau O.Lapinas nemano, jog tokį elgesį galima būtų pavadinti krizės apraiškomis.
„Dažniausiai vyresni vyrai jau būna gana gerai materialiai apsirūpinę ir gali įpirkti iki tol nepasiekiamus vyriškus „žaisliukus“, – į anekdotus ranka numojo specialistas. – Be to, vaikai dažnai jau būna užauginti, nebereikia tiek daug į juos investuoti, namai įrengti, sumažėja buitinių išlaidų. Atsiranda galimybė daugiau lėšų skirti savo malonumui.“
Tačiau psichologas perspėja: jeigu aistra brangiems pirkiniams ima reikštis liguistai, tokio vyro sutuoktinė neretai išgyvena nerimą ir nepasitenkinimą, net baimę. „Sutuoktiniai tolsta vienas nuo kito. Tačiau patarčiau žmonai nebandyti trukdyti naujiems vyro pomėgiams, nors jie suryja nemažai laiko. Juk vyriškis imasi įgyvendinti savo vaikystės ar ankstyvos jaunystės svajones. Būtų labai gerai, jeigu ir moteris turėtų kokį nors mėgstamą užsiėmimą, kuriam galėtų skirti savo laiko“, – samprotavo psichologas.
O.Lapino manymu, tragiška padėtis gali susiklostyti tik tokiu atveju, kai užauginę vaikus, susitvarkę buitį sutuoktiniai suvokia, kad jų niekas nebesieja – nėra bendrų interesų, pomėgių. „Tokiu atveju vyras pasineria į savo „žaisliukų“ pasaulį, o žmona jaučiasi vieniša. Tokioje situacijoje patarti galima tik tiek – išgyventi vienatvę sąmoningai. Juk ne paslaptis, kad dažnai moterys mėgina gintis nuo problemų imdamos be saiko valgyti, ar, neduok Dieve, gerti“, – kalbėjo psichologas.
Realizmas – privalomas
O.Lapino teigimu, vyrus itin nervina dažnai tarp moterų pasitaikantis egzistuojančių problemų neigimas. „Kai keturiasdešimtmetis vyras deklaruoja faktą, kad abu su žmona ima senti, tarp jų nebėra pirminės aistros ir tokio glaudaus ryšio, moteris dažnai bando užginčyti šį akivaizdų faktą – esą niekas nepasikeitė, viskas po senovei. Bet taip juk nėra. Tokiu atveju reikėtų būti realistėms“, – perspėjo psichologas.
Suvokus, kad sutuoktinis sensta, o vaikai užaugo ir nebereikalauja nuolatinės globos bei rūpesčio, yra šansų iš naujo atrasti meilę ir artumą tarp vyro ir žmonos.
„Jau kelintą kartą priminsiu, kad vyrai yra daug didesni realistai nei moterys“, – šyptelėjo O.Lapinas. Suvokę tiesą apie save ir savo antrąją pusę tampame daug stipresni, ir tai padeda išgyventi didžiausias krizes.
Goda Ambrazas
“Klaipėda”
SXC nuotr.
