Nugaros skausmas – dažna problema
Žmogaus organizmas sudarytas iš daugelio glaudžiai susijusių sistemų, kurių pati didžiausia – atramos ir judėjimo. „Pagrindinė šios sistemos dalis yra stuburas. Jį galima įsivaizduoti kaip stulpeliu sudėtas 24 kaladėles, tarp kurių, kad viena kitos nežalotų, yra elastingos pagalvėlės – stuburo diskai. Kad visas šis statinys nesugriūtų ir lengvai judėtų, jį jungia daug raiščių ir judina daugybė raumenų“, – sako Benjaminas Čižiūnas, stuburo ir sąnarių ligų gydytojas.
Daugelis nustebs sužinojęs, kad sveikas stuburas kaklo, krūtinės ir juosmens dalyje yra proporcingai išlinkęs, kad einant, ypač bėgant ir šokinėjant, nugara tinkamai amortizuotų smūgius. Taigi nugara yra tiesi tik žiūrint iš priekio arba nugaros, bet ne iš šono.
Priklausomai nuo kūno padėties, stuburo diskams tenka skirtingas krūvis: gulint jis yra mažiausias, stovint padidėja maždaug keturiskart, o pasilenkus ar sėdint – šešis ar daugiau kartų. Ypač apkraunami apatiniai juosmens diskai lenkiantis, sukantis, svorį keliant prieš save, todėl nenuostabu, kad dažniausiai skauda juosmens ir kryžmens srityse.
Stuburas atlieka ne tik atramos ir judėjimo funkciją. Jame yra nugaros smegenys ir iš jų į visą kūną išplintančios vadinamosios nervų šaknelės, kurias sudaro daugybė nervų rezginių. Laimė, kad nugaros smegenys siekia tik viršutinius juosmens slankstelius, todėl apatinės juosmens dalies pažeidimai sąlyginai mažiau pavojingi.
19 atvejų iš 20-ies ūmus nugaros skausmas būna mechaninis, t. y. nespecifinis, kai nervų šaknelės nėra pažeidimo. Jis dažniausiai kyla pažeidus tarpslankstelinius diskus, raiščius ar slankstelių sąnarius. Pasikartojantis nugaros skausmas jau gali kilti ir dėl vadinamųjų trigerinių taškų raumenyse. Šie taškai susidaro nuolat pertempiant raumenis, pervargus ar dėl kitų priežasčių.
Tik vienas iš 20-ies staigaus nugaros skausmo atvejų būna užspaudus nervų šaknelę, kai tarpslankstelinis įplyšęs diskas išsipučia, kai yra disko išvarža arba pasislinkęs slankstelis ir t. t. Tada labai stiprus skausmas išplinta į koją, gali atsirasti jos užtirpimas, kartais net kojos pėdos ar pirštų silpnumas ar net paralyžius. Tai – tikrasis radikulitas, nors juo esame įpratę vadinti bet kokį nugaros skausmą.
Dauguma žmonių nugaros skausmus laiko savaime suprantamu dalyku ir į medikus kreipiasi tik tada, kai nebeturi jėgų ištverti. Tik nuodugnus ir įvairiapusiškas ištyrimas gali padėti surasti skausmų priežastį ir yra pagrindinė sėkmingo gydymo sąlyga, todėl jei bet kokio stiprumo skausmas tęsiasi ilgiau nei savaitę, būtina suskubti ieškoti gydytojo pagalbos.
Ypač būtina nedelsti kreiptis į gydytoją, jei:
* Skausmas kasdien vis stiprėja.
* Pakyla temperatūra ar mažėja kūno svoris.
* Atsiranda šlapinimosi sutrikimų.
* Nuolatinis skausmas nesumažėja atsigulus ar esant ramybės būklėje.
* Skausmas stipresnis naktimis.
* Aptirpsta sėdmenys arba kojos, atsiranda raumenų silpnumas.
* Skausmas plinta į krūtinę ar pilvą.
Gydymą patikėkite medikams
Jei skausmas tęsiasi ilgiau nei tris mėnesius, jis tampa lėtinis, nes per tokį laiką bet koks audinių pažeidimas turėtų sugyti. Negaluojant toliau, pirmiausia nervų sistemoje, paskui ir raumenyse, raiščiuose ir net kauluose atsiranda negrįžtamų degeneracinių pakitimų. Lėtinis skausmas labai susijęs su depresija ir kitais emociniais sutrikimais, kurie turi įtakos ir sumažėjusiam skausmo slenksčiui, t. y. padidėja jautrumas skausmui.
Gydytojo B. Čižiūno teigimu, nors nugaros skausmas dažniausiai pasireiškia vidutiniame amžiuje, jo priežastys slypi jau vaikystėje, ypač paauglystėje. Yra nemažai mokslinių studijų, patvirtinančių tiesioginį ryšį tarp vaikų ir paauglių laiko, praleisto prie televizoriaus, kompiuterių žaidimų ar naršant internete, mažo fizinio aktyvumo lygio, ir laikysenos sutrikimų. Žinoma, pakitimų stubure atsiranda ne iš karto, o nuolat pažeidžiant darbo ir aktyvaus poilsio režimą. Lėtinis nugaros skausmas labai pablogina gyvenimo kokybę ir sumažina darbingumą. Kartais jis yra ir invalidumo priežastis.
Gydymo tikslas turi būti ne tik numalšinti skausmą, bet ir atstatyti normalų organizmo funkcionavimą kasdienėje veikloje. Nugaros skausmų kankinami žmonės yra linkę gydytis savarankiškai, pasitenkindami tik vaistų nuo skausmo vartojimu. „Kad suprastume, kodėl skauda nugarą, būtina ištirti ne tik stuburo, nervų, kraujagyslių, raumenų, sąnarių būklę, bet ir ištirti, ar nesergate kitomis ligomis, kokios buvo traumos, koks gyvenimo ir darbo pobūdis ir kt.“ – sako medikas.
Anot gydytojo, daugėja atvejų, kai pacientai mano, kad jei jiems bus atlikta kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tyrimas, viskas išsispręs. Vertėtų žinoti, kad šie tyrimai rodo tik anatominius pakitimus, tačiau neparodo, iš kur plinta skausmas. Iki šiol pasaulyje nėra atrasta aparato, kuris rodytų skausmą. Net trečdalis degeneracinių stuburo pakitimų nesukelia jokių simptomų. Net rasta disko išvarža ar pasislinkęs slankstelis nebūtinai kelia pavojų. „Tik gydantis gydytojas turi nuspręsti, ar pacientui būtinas konkretus tyrimas“, – sako gydytojas.
Judėti būtina net tuomet, kai skauda
SXC.hu – Herman Brinkman nuotr.
šiuolaikinis žmogus vis mažiau juda, 10–12 ar net daugiau valandų per parą praleidžia sėdėdamas, o savaitgaliais dirba neįprastus fizinius darbus. Pakito ir maisto produktai bei mitybos įpročiai, todėl reikšmingai padidėjo antsvorio ir nutukimo atvejų, taigi stuburo problemos tampa vis dažnesnės. B. Čižiūnas sako, kad stuburo skausmo nereikia bijoti. Net ir stipriausias stuburo išvaržos skausmas gerokai greičiau sumažės, jei žmogus greičiau pradės judėti ir vaikščioti, išskyrus lūžimų atvejus. „Kūnas turi būti aktyvus, kad būtų sveikas“, – tvirtina medikas. Nenaudojami raumenys nusilpsta per savaitę, o jiems atsistatyti gali prireikti pusės metų.
Kad stuburo nepakenktume, reikia stiprinti pilvo preso ir sėdmenų raumenis („raumenų korsetą“) ir išmokti atpalaiduoti nugaros raumenis. Jeigu jau turite bėdų dėl stuburo, net ir esant skausmui, tinkamai parinkti ir atliekami pratimai subalansuoja raumenis, kad jie galėtų stabilizuoti stuburą ir išsaugotų jo pusiausvyrą. Tinka net pasivaikščioti – rekomenduojama ir plaukioti, tada lengviau atsipalaiduoja sukaustyti raumenys, o vanduo palengvina kūno svorį. Judant, ypač atliekant specialius parinktus pratimus, gerokai pagerėja stuburo diskų audinio medžiagų apykaita ir elastingumas, nes subrendusio žmogaus diskai nebeturi kraujagyslių ir maitinami tik judant stuburui.
Nors reguliarūs kasdieniai pratimai yra naudingi, esant nugaros problemoms vis dėlto reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, kuris jums patars, kokių pratimų geriau neatlikti.
„Nugaros skausmų būtų galima išvengti, jei tausotume savo sveikatą ir adekvačiai įvertintume fizines jėgas, – sako gydytojas. – Nereikėtų užmiršti ir to, kad kelti daiktus reikia pritupiant, kuo vertikalesniu stuburu, vengti staigiai pasisukti, svorį būtina paskirstyti tolygiai abiem rankoms. Jei darbe tenka ilgai sėdėti, patartina kas 30-40 min. atsistoti, pavaikščioti ir atlikti paprastus tempimo pratimus.“
Miglė REMEŠKEVIČIŪTĖ
SXC.hu – Edwin Pijpe nuotr.
