„Šienlige serga maždaug 5 proc. gyventojų, miestiečiai dėl įvairių teršalų poveikio – beveik tris kartus dažniau už gyvenančius kaime“, – statistikos duomenis pateikia ji .
Liga pagal kalendorių
šienligė – tai alerginė liga, kurią sukelia padidėjusi imuninės sistemos reakcija į įvairių augalų žiedadulkes. Pirmi alergiją sukeliantys medžių žydai išsiskleidžia jau kovo mėnesį, daugelis pievų augalų ir piktžolių, tiesa, pražysta šiek tiek vėliau.
„Vieni pirmųjų pražysta alksniai ir lazdynai, vėliau – beržai, tuopos ir klevai. Daugiausia medžių žiedadulkių ore sklando gegužę, žolių – birželį, o piktžolių – rugpjūtį“, – nepalankiausius alergiškiems žmonėms laikotarpius vardijo Lietuvos alergologų ir klinikinių imunologų draugijos pirmininkė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. R.Ėmužytė.
Turintiems alergiją, gydytoja alergologė patarė atidžiai stebėti, kurių augalų žydėjimas kasmet sukelia šią ligą. „ši informacija bus itin naudinga lankantis pas alergologą. Remdamasis ja, gydytojas tyrimui parinks alergenų kompleksą ir atliks alergologinį tyrimą“, – aiškino ji.
Palankiausios dienos be saulės
šienligės požymių yra daug ir labai įvairių, dažnai ji painiojama su peršalimu. Alergiškiems žmonėms iš nosies pradeda tekėti gausios ir vandeningos išskyros, nosis užburksta, niežti, atsiranda smarkus čiaudulys. „Kai kuriems žmonėms parausta ir ašaroja akys, patinsta akių vokai, gali pakilti temperatūra, skaudėti galvą, niežėti gerklė ir gomurys“, – teigė R.Ėmužytė. Visi šie nemalonūs simptomai kankina tik per žydėjimo sezoną, tačiau jeigu išsivysto žiedadulkių astma, ji gali varginti ir ištisus metus.
„Jei ligoniui pasidaro sunku įkvėpti oro, gali prasidėti žiedadulkių astma – ji pasireiškia apie 20–40 proc. sergančiųjų šienlige. Astma atsiranda keletą metų negydžius slogos ir konjunktyvito, negydoma ji gali komplikuotis ir prarasti sezoniškumą“, – perspėjo medikė.
Sergančiojo savijautai palankios vėsios, apsiniaukusios, lietingos dienos, o kai oras giedras, saulėta, vėjuota, priešingai, alergijos simptomai sustiprėja. „Geriausia yra vengti žydinčių pievų ar nenupjautų vejų, ypač saulėtomis, vėjuotomis dienomis po vidurdienio. Jeigu galite, pasilikite namuose, o langus ir duris laikykite uždarytus. Kambarius vėdinkite anksti ryte ar vėlai vakare, kai žiedadulkės jau yra nusėdusios, kasdien valykite dulkes drėgna medžiaga“, – patarė R.Ėmužytė.
Alergiškiems žmonėms veido tinimas, bėrimai ar sloga gali atsirasti vien nuo medaus ar gėlių kvapo. „Atsiminkite, kad šviečiant saulei prie odos prisilietę kai kurie augalai, pavyzdžiui, rūtos, dobilai, narcizai, varpinės žolės, pomidorai, petražolės, salierai, krapai, pastarnokai, morkos ar pupelės, gali sukelti odos bėrimą – fotodermatitą. Rasa, lietaus drėgmė šį poveikį gali dar sustiprinti“, – pažymėjo pašnekovė.
Pavasarį simptomai tik malšinami
Norintieji išsigydyti šienligę gerokai pavėlavo – geriausias laikas atsikratyti alergijos yra ruduo. Tik pasibaigus žydėjimo sezonui, gydytojas alergologas gali nustatyti ligos kaltininkus ir paskirti gydymą imunoterapija. „Mažomis dozėmis leidžiamas alergeno ekstraktas užgrūdina organizmą, sumažėja jo jautrumas. Paskiepyti alergenais pasveiksta net 80–90 proc. ligonių, o likusiems rizika susirgti astma sumažėja 30 kartų“, – teigė R. Ėmužytė.
Jeigu į alergologą kreipsitės šiuo metu, jis tegalės paskirti sezoninius profilaktinius vaistus, kurie šienligės negydys, o tik numalšins jos simptomus. „šiuos vaistus reikia pradėti vartoti likus savaitei ar dviem iki alergiją sukeliančio augalų žydėjimo. Vartojami visą žydėjimo sezoną, jie iki šimto kartų sumažina gleivinių jautrumą žiedadulkėms“, – tikino medikė. Gydytojas gali paskirti geriamų vaistų, purškalų į nosį ar lašiukų akims. Patiems vaistų nuo slogos negalima vartoti ilgiau nei tris dienas. Savaitę jais intensyviai purškiant nosies landą, anot R.Ėmužytės, gali atsirasti dar stipresnė sloga.
Alergiją Lietuvoje gali sukelti maždaug 50 rūšių augalai. Jų žydėjimo laikas priklauso nuo meteorologinių sąlygų ir augalo rūšies, todėl nuo kalendorinių terminų gali nukrypti vidutiniškai 7–14 dienų.
Paprasti būdai išvengti alergijos :
eidami į lauką dėvėkite akinius, kurie apsaugos ne tik nuo saulės UV spindulių kenksmingo poveikio, bet ir nuo žiedadulkių, kad šios nepatektų į jautrias akis. Nosies vidų patepkite apsauginiu tepalu;
važiuodami automobiliu, neatidarykite langų ir nejunkite ventiliacijos;
atostogas planuokite ten, kur žiedadulkių koncentracija mažiausia, pavyzdžiui, pajūryje, kalnuose ar spygliuočių miškuose;
venkite vabzdžių įgėlimų, nepjaukite žolės ir nevartykite šieno;
nevartokite augalinės kilmės kosmetikos;
grįžę iš lauko, palįskite po dušu, nusiprauskite, išsitrinkite galvą ar bent jau pasikeiskite drabužius.
Daiva šalc
Vido Venslaviško nuotr.
