Tarptautinė Alzheimerio ligos diena yra minima nuo 1994 m. Šio paslaptingo susirgimo istorija siekia 1901 metus. Tuomet vokiečių psichiatras Aloizas Alzheimeris apklausė 51-erių metų pacientę Augustę Deter, kurią atgabeno jos vyras Karlas Deteris, nebeįstengęs ja rūpintis.
Gydytojas A. Alzheimeris, atlikęs keletą paprastų bandymų, nustatė pacientei amneziją – atminties sutrikimą. Ponia Augustė D. buvo pirma pacientė, kuriai diagnozuota Alzheimerio liga. Šiuo metu pasaulyje ja jau serga 24 milijonai žmonių. Manoma, kad 2040 metais šis skaičius išaugs iki 81 milijono. Išsivysčiusiose šalyse tai trečia pagal dažnį mirties priežastis po vėžio ir širdies bei kraujagyslių ligų.
Kas 24 sekundes Europoje diagnozuojama po naują demencijos atvejį. Kasmet Alzheimerio liga ir kitomis demencijos atmainomis suserga 1,4 mln. europiečių. O štai Lietuvoje tikslių statistinių duomenų apie tokius ligonius nėra.
„Pastebėjus keistoką vyresnio amžiaus artimojo elgesį – nesuprantamą užmaršumą, nepateisinamus poelgius – vertėtų sunerimti. Gali būti, kad tai – ne senatvės požymiai, kurių dažnai nenori suprasti ligonio artimieji. Būtent jų atidumas ir rūpestis gali padėti laiku diagnozuoti ligą“, – būti jautresniais savo senyvo amžiaus artimiesiems skatina „Naujosios klinikos“ gydytoja Birutė Dargienė.
Pavėlavus liga progresuoja: sutrinka anksčiau įsisavintos informacijos atgaminimas, ligonis užmiršta net savo vaikų vardus bei kiek jų turi, nebežino su kuo ir kur gyvena, neprisimena, kad reikia pavalgyti ir kt. Alzheimerio liga dažniausiai susergama sulaukus 65–70 metų amžiaus, tačiau kartais ji pasireiškia ir anksčiau. Liga keičia žmogaus atmintį, mąstymą, elgesį ir emocijas.
„Diagnozuota ankstyvoje stadijoje ir sėkmingai pristabdyta, Alzheimerio liga išsilaiko pradinėje stadijoje, todėl būtina rimčiau pažvelgti į pirmuosius jos požymius“, – į itin svarbius dalykus atkreipti dėmesį siūlo B.Dargienė.
– Pastebėjus trumpalaikius senyvo žmogaus net neryškius atminties, kalbos, orientacijos laike ir erdvėje sutrikimus, išsiblaškymą, skubėkite kreiptis į medikus. Būtent tai padės ateityje ligoniui ilgiau išlikti darbingam ir sąmoningam, o aplinkiniams – išvengti rūpesčių naštos“. Gydytojas atliks tyrimus, paskirs gydymą, o tai padės savą mylimą žmogų kuo ilgiau išlaikyti „šiame“ pasaulyje su tikrais jausmais ir potyriais.
šia liga sergantiems bei juos slaugantiems žmonėms reikalinga visų mūsų parama, supratimas ir širdžių šiluma.
Ligita šoliūnienė
SXC nuotr.
