Medikai anoreksiją įvardijo, kaip antrą pagal mirtingumą tarp paauglių priežastį.
Nevalgymas po šešių
Mergina prieš ligą svėrė apie 65 kilogramus, jautėsi stora, todėl sumanė atsikratyti kelių kilogramų. Apie dietas, kaip greitai ir efektyviai atsikratyti nereikalingų kilogramų, mergina domėjosi internete, skaitė kitų merginų istorijas, straipsnius žurnaluose.
Keturiolikos Karolina bandė nebevalgyti po 18 valandos vakaro. Per tą laiką stengdavosi išgerti kuo daugiau vandens. Jai atrodė, kad toks būdas atsikratyti kilogramų yra efektyvus ir nepavojingas.
Džiaugėsi per 2 mėnesius numetusi 3-4 kilogramus. Po tokių rezultatų ji nusprendė valgyti visko mažesniais kiekiais. Kol organizmas reikalaudavo maisto, alkį malšindavo vaisiais, jie pakeitė mėsą.
Vėliau – problemos
Mergina ėmė vis mažiau valgyti. Iš pradžių buvo sunku, nes dažnai jausdavosi alkana, tačiau per keletą dienų skrandis priprato gauti mažai maisto. Net ir mažomis porcijomis valgyti tapo sunku. Dingęs apetitas merginą priversdavo dienas leisti be maisto.
Karoliną ėmė dažniau kamuoti galvos skausmai, nuolatinis nuovargis. Pavalgius apimdavo miegas, kankindavo aštrūs pilvo skausmai.
Laikydamasi dietos, numetė apie 20 kilogramų, ir 1,73 metro ūgio mergina tesvėrė 45 kilogramus. Kai atsikratė tiek svorio Karolina džiaugėsi atvaizdu veidrodyje, pasiektu puikiu rezultatu, tačiau fiziškai jautėsi blogai.
„Draugai ir artimieji labai rūpinosi manimi, domėjosi savijauta, matė, kad esu išsekusi, tačiau buvau užsidariusi ir nieko niekam nepasakojau“, – sakė Karolina.
Mergina ilgai nepripažino, jog turi sveikatos problemų.
„Po konsultacijos šeimos gydytojas diagnozavo anoreksiją. Nuo tada prasidėjo siaubingos akimirkos“, – pasakojo mergina.
Pixabay.com/ Vidmir Raic nuotr.
Valdė gėdos jausmas
Pirmiausia teko suvokti susirgimo faktą, o vėliau apsilankyti pas gydytojus, kurie sureguliavo mitybos racioną ir režimą, kadangi pati jau nebežinojo, ką galima valgyti.
„Gėda buvo prieš gydytoją, kai reikėjo lipti ant svarstyklių, nes jaučiausi stora. Nelengva buvo pripažinti, jog sergu baisia liga – anoreksija.
Norvegijoje šeimos gydytojas liepė palaipsniui didinti maisto porcijas, vengti kepto, aštraus maisto, nes tai gali sudirginti skrandį“, – pasakojo Karolina.
Tačiau besidomint apie anoreksiją merginos neapleido mintys atsikratyti dar daugiau svorio.
„Medikai, artimieji, draugai daug stengėsi dėl manęs. Jei ne jie – pasveikti būtų buvę dar sunkiau. Vien suvokti, kad sergu anoreksija buvo nelengva. Viskas, ką dariau ir kaip elgiausi man atrodė normalu. Kai sveikata pašlijo, tai buvo signalas, jog privalu gydytis“, – pasakojo Karolina.
Patirtis gena mintis apie dietas
Karolina džiaugiasi, jog nepriaugo daug kilogramų. Dabar ji sveria 65 kilogramus ir neslepia, jog kartais pagalvoja apie dietas. Tačiau šias mintis nuveja skaudi patirtis.
Mergina išmoko blaiviai vertinti savo kūną ir džiaugtis juo. Praėjo porą metų po ligos. Dabar sveikatos problemų neturi. Dar svarsto, jog dėl patirto psichologinio šoko ligos metu ji norėtų pasikonsultuoti su psichologu.
Tokioms, kurios baiminasi dėl svorio, mergina norėtų palinkėti saugoti savo sveikatą, nes įklimpus į dietų liūną nėra lengva iš jo išlipti. Mergina įsitikino, kad lengva užkibti ant anoreksijos kabliuko.
SPECIALISTO KOMENTARAS
Grėsmė sveikatai ir gyvybei
Respublikinės šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų ir paauglių psichiatrijos centro psichiatrė Orinta ANČIULYTĖ:
– Kokia tai liga – anoreksija?
– Anoreksija, tai ne liga – sutrikimų kompleksas: žema savivertė, noras būti sėkmingam, lyderiauti, arba šie kompleksai kyla dėl šeimoje patiriamo nesaugumo jausmo ar emocinio potyrio.
Prasideda nuo nekaltų dalykų: susidomėjimo sveika mityba, aktyviu sportu, kalorijų skaičiavimo. Vėliau sveiką mitybą ima keisti visiškas mėsos atsisakymas. Per mažas kūno svoris akivaizdžiai ima matytis, galiausiai, merginoms dingsta mėnesinės.
– Ar daug sergančių?
– Sergamumas anoreksija Lietuvoje nėra įvertintas, tikslios sergančių statistikos neturime. Pastebime, jog šia liga sergama labai dažnai. Dažniausiai sergama paauglystėje ir, deja, neretai ši liga tęsiasi vyresniame amžiuje. Anoreksija turi polinkį recidyvuoti, plisti, kadangi pati anoreksija yra emocinio sutrikimo padarinys. Ji atsiranda dėl emocinio sutrikimo.
Dažnai serga vadinamųjų gerų šeimų vaikai: jie protingi, gerai mokosi, turi gyvenime tikslų, yra motyvuoti, nori kažko pasiekti. Tai yra žmonės, kurie turi tam tikrą asmenybės polinkį į perfekcionizmą.
Dažniausiai tai būna emociškai jautrūs ir pažeidžiami žmonės, todėl dvejoja vidine saviverte, šeimoje patiria išgyvenimų. Šie sutrikimai jiems prasideda lytinio brendimo laikotarpiu, nes tuo metu paaugliai papilnėja. Pats vaikas girdi komentarų, kad papilnėjo, atsirado pilvukas, to užtenka „užsivesti“.
Pixabay.com/Bruno Glätsch nuotr.
– Ar dažnai dėl anoreksijos žmonės kreipiasi į jus?
– Kreipiasi dažnai. Ji yra sunkiai koreguojama. Dažniausiai pastebima per vėlai. Bjauriausia, jog anoreksija yra antra pagal mirties priežastį tarp paauglių.
– Ar ilgai trunka šios ligos gydymas?
– Anoreksijos gydymas kartais trunka net visą gyvenimą. Anoreksija turi bjaurią savybę – po kurio laiko virsti bulimija – kitu valgymo sutrikimu, kai kuriam laikui liguistai susilpnėja arba išnyksta sotumo jausmas ir nekontroliuojamai padidėja apetitas.
Tik nedidelis procentas sergančių anoreksija pagyja. Daliai pacientų liga atsinaujina vėliau atsiradus kažkokiai krizei. Mirštama nuo to, kad anoreksija fiziškai išsekina organizmą, atsiranda papildomi sutrikimai, kurie dar labiau išsekina organizmą. Dingus menstruacijoms, moteris gali tapti nevaisinga.
– Ar tenka sulaukti pacientų vyrų?
– Berniukai anoreksija serga beveik tris kartus mažiau negu mergaitės. Tačiau bulimija berniukai serga dažniau negu mergaitės. Mano praktikoje anoreksija sergančių berniukų buvo nedaug, daugiau teko susidurti su sergančiais bulimija.
Indrė šLIKAITĖ
Pixabay.com/Wokandapix nuotr.
