Pasak operaciją atlikusio ortopedo traumatologo doc. Rimtauto Gudo, tokios operacijos taps nauja era Lietuvoje, nes jų poreikis yra didelis tiems pacientams, kuriems nepadeda kiti gydymo būdai.
„Džiaugiamės, kad tokią operaciją galėjome atlikti nedarydami didelio pjūvio, o per tris mažas skylutes. Pacientas daug greičiau galės pats vaikščioti ir gyventi kokybišką gyvenimą. Be abejonės, tai pati sudėtingiausia operacija, kur neleistina jokia klaida. Operaciją atlikome persodindami donoro meniską.Jis turi atitikti ir forma, ir pločiu, ilgiu bei storiu- visų šių parametrų matavimai, taip pat paties menisko paėmimas iš donoro ir jo išsaugojimas, yra labai sudėtingi procesai,“ – sakė doc. R. Gudas.
Meniskai yra vieni svarbiausių kelio sąnario kremzlę apsaugančių struktūrų, todėl jų išsaugojimas yra labai svarbus kelio sąnario ilgaamžiškumui. Deja, meniskai dažnai plyšta ar susidėvi, todėl ne visada artroskopinių operacijų metu pavyksta juos išsaugoti. Pašalinus dalį ar visą meniską, padidėja krūvis sąnario kremzlei, kuri palaipsniui dyla. Pašalinto menisko neįmanoma atkurti kitaip, kaip tik jį persodinant. Persodinti galima dviem būdais: persodinti donoro meniską arba persodinti laboratorijoje išauginto kolageno pagrindu į meniską panašų audinį. Tačiau laboratorijoje išaugintam menisko audiniui trūksta mechaninio stiprumo. Tuo tarpu persodintas donoro meniskas užtikrina mechaninę-tikrąją kremzlę apsaugančiąją funkciją ir šiuo metu pasaulyje yra plačiausiai naudojama operacinės meniskų transplantacijos metodika.
Nors pirmoji menisko transplantacija buvo atlikta jau XX amžiaus pradžioje, tikrasis jos pritaikymas prasidėjo 1986 metais, o 1990 metais įkūrus tikruosius audinių bankus, šias operacijas pradėta atlikti masiškai. Deja, Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos regiono šalyse, jos iki šiol nebuvo daromos.
SXC.hu nuotr.
