Lietuvoje celiakijos tyrimai iki šiol buvo atliekami daugiau moksliniais tikslais VU alergologijos ir imunologijos laboratorijoje rankiniu būdu. Šiemet šios ligos automatizuoti tyrimai sostinėje tapo lengvai prieinami.
Lietuvoje apie celiakiją dar dažniausiai galvojama kaip apie kūdikių ligą. Tačiau naujausi tyrimai parodė, kad ja serga ir suaugusieji. Todėl VšĮ „Medicina practica“, bendradarbiaudama su susirgimų celiakija specialiste, VUL Santariškių klinikos gydytoja med. dr. Edita Kazėnaite, minėtuose miestuose pradėjo ilgalaikę šviečiamąją programą. Jos metu bus skaitomos paskaitos, platinamos skrajutės, skleidžiama informacija žiniasklaidoje.
„Dažniausias celiakijos simptomas – viduriavimas. Tačiau dažnai į šį negalavimą numojama ranka. Apie tai drovimasi kalbėti ir artimiesiems, ir gydytojui. Pastarajam per trumpą apžiūros laiką tai sudėtinga išsiaiškinti, o ligos pasekmės gali būti labai skaudžios. Todėl norime ir gydytojams, ir pacientams paskleisti kuo daugiau informacijos“, – sakė „Medicina practica“ vadovas gydytojas Svajūnas Barakauskas.
Ligonį taip pat gali varginti ir vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas, nuolatinis nuovargis, depresija. Gali pasireikšti anemija, osteoporozė. Nesigydant celiakijos, ji gali sukelti žarnyno vėžį. Deja, bet jis dažniausiai aptinkamas per vėlai.
Celiakiją galima laiku nustatyti atlikus kraujo tyrimą. Išsivysčiusiose Vakarų valstybėse buvo apskaičiuota, kad ekonomiškai labiau verta laiku ištirti rizikos grupes nei gydyti celiakijos komplikacijas.
Celiakija susergama, kai organizmas netoleruoja gliuteno baltymų, kurių yra kviečiuose, rugiuose, miežiuose. Todėl ligonis negali vartoti maisto, pagaminto iš šių grūdų: duonos, makaronų, picų, konditerijos gaminių ir pan. Kaip žinome, beveik nėra jokio kepinio, kuriame nors minimaliai nebūtų kvietinių miltų.
Kiek žmonių celiakija gali sirgti Lietuvoje? Tokių duomenų nėra. „Celiakijos ligos fondo“ duomenimis, pasaulyje ja gali sirgti vienas iš 133 žmonių. Manoma, kad 97 proc. sergančiųjų celiakija yra dar nediagnozuota.
Ne pelno siekianti organizacija „Medicina practica“ įkurta Vilniuje 2000 metais. Ji gerai žinoma savo sveikatos profilaktikos akcijomis „Apsaugok širdį nuo blogojo cholesterolio!“, „Prostata – vyro gyvenimo kokybė!“, „Skydliaukė – tavo gyvenimo laikrodis!“, „Nusimesk anemijos kilpą!“, kurių metu žmonės gali profilaktiškai išsitirti su nuolaida.
