Respublikinės šiaulių ligoninės Konsultacinėje poliklinikoje įkurtoje Diabeto mokyklėlėje dirbanti slaugytoja diabetologė Gražina ščefanavičienė sako, jog sergančiajam diabetas turi tapti gyvenimo būdu, o būnant sveikam pravartu žinoti, kaip šios ligos išvengti.
Pažinti ligą būtina dar būnant sveikam
Cukrinis diabetas žmonijai žinomas jau daugelį amžių. Tai sparčiai plintanti sunki lėtinė neinfekcinė, tačiau gyvybei pavojinga liga, dar vadinama cukralige. Šios ligos požymius žinojo ir senovės Romos, Egipto, Graikijos, ir Rytų šalių gydytojai. IV a. pr. Kr. Sušrutos Ajurveda (Indija) šią patologiją vadino „saldaus šlapimo“ liga, nes pastebėjo, kad sergančiųjų diabetu šlapimas vilioja skruzdėles. Pats terminas „diabetes“ reiškė „pratekėti“. Ši liga buvo vertinama kaip būklė, kai organizmas netekdavo gebėjimo sulaikyti skysčius.
Sergančiųjų cukriniu diabetu gyvenimą visiškai pakeitė insulino atradimas, suteikęs sergantiesiems galimybę gyventi. Iki tol nuo šios ligos mirdavo visi be išimties. Iš tiesų diabetu susergama dėl kasos hormono insulino stokos ar jo neveikimo sutrikus medžiagų apykaitai. Insulinas padeda gliukozei patekti į ląsteles ir jas aprūpinti energija. Trūkstant šio hormono ar jam neveikiant, gliukozė kaupiasi kraujyje, o organizmo ląstelės badauja.
Pirmo tipo cukrinio diabeto požymiai prasideda vaikystėje ar jaunystėje iki 40 metų. Liga prasideda staiga: vargina stiprus troškulys, gausiai ir dažnai šlapinamasi, krenta svoris, kankina nuovargis ir silpnumas. Pirmo tipo diabetui būdingas absoliutus insulino trūkumas dėl kasos nesugebėjimo jį gaminti. Kad ligonis išgyventų, būtinos insulino injekcijos.
Antro tipo cukrinis diabetas yra kur kas dažnesnis. Juo sergama vyresnio amžiaus. Antro tipo diabeto atvejų gausėjimas laikomas svarbia pasaulio problema, iškilusia dėl populiacijos senėjimo, kultūrinių ir socialinių pokyčių, didėjančios urbanizacijos, mažėjančio fizinio aktyvumo ir perteklinės mitybos. Pirmieji ligos požymiai ir simptomai nebūna ryškūs, jie gali progresuoti ir ryškėti mėnesiams ar net metams bėgant. Tai troškulys, dažnesnis šlapinimasis, ypač naktį, šlapimo nelaikymas, kūno niežulys, greitesnis nuovargis, atsiradusios dažnos grybelinės ar bakterinės infekcijos, kojų ir rankų tirpimas bei skausmas, regos sutrikimai, kartais sunkiai paaiškinami simptomai. Antro tipo cukriniam diabetui būdingas santykinis insulino trūkumas. Tai reiškia, kad kasa gamina insuliną, tačiau dėl tam tikrų priežasčių jo veikimo nepakanka.
Negydant arba netinkamai gydant, diabetas greitai progresuoja ir sukelia įvairių komplikacijų, todėl ne veltui ši liga vadinama slapta ir klastinga, nes cukraus kiekis kraujyje gali būti labai didelis, o žmogaus savijauta – gera. Diabetologė sako, jog komplikacijos yra žiaurios, negrįžtamos ir pridarančios dar daugiau nemalonumų nei pati liga. Sergant diabetu, gali būti pažeistos ir smulkiosios, ir stambiosios kraujagyslės. Ligai progresuojant, gresia apakimas, nervų ir inkstų pažeidimai, vystosi miokardo infarktas, insultas, kojų kraujagyslių susiaurėjimas arba užakimas, lemiantis kojų amputaciją.
Priimti ligą reikia laiko ir žinių
Slaugytojos teigimu, kiekvienam sergančiajam reikia laiko išmokti susigyventi su liga, todėl neretai gydytojo rekomendacijos laikytis dietos būna neišgirstos, o jei kuris nors ir išgirsta, tai praleidžia pro ausis kaip visiškai nereikšmingą dalyką. „Gydytojas dėl laiko stokos negali su pacientu bendrauti 2-3 val., o žmogui nėra paprasta priimti žinią, jog jam diabetas. Dažną užvaldo baimė, nes jau būna ką nors apie tai girdėjęs arba pažįsta kaimyną, kuriam dėl šios ligos teko amputuoti koją“, – dalijasi patirtimi slaugytoja.
Neretai manoma, kad užtenka gerti gydytojo paskirtus vaistus, tačiau sergant diabetu dieta vaidina pagrindinį vaidmenį, todėl norint išvengti sunkių komplikacijų pirmiausia būtina išmokti kontroliuoti save ir griežtai laikytis gydytojo paskirtos dietos. „Jokie vaistai nepakeičia suderintos mitybos ir fizinio krūvio, tik juos papildo“, – tikina slaugytoja.
Vis dėlto žmonės randa tūkstančius priežasčių, kodėl jie negali mažiau valgyti, tačiau su liga nepajuokausi, todėl neverta savęs apgaudinėti. „Dažnai girdžiu skundžiantis, jog cukrus „šokinėja“, – sako slaugytoja. – Ir sveikam žmogui cukraus kiekis kraujyje nebūna vienodas – nevalgius iš piršto paimtame kraujyje gliukozės turi būti 3,33-5,55 mmol/l, o 2 val. po valgio – iki 7,8 mmol/l. Svarbu rasti priežastį, kodėl jis „šokinėja“, vadinasi, reikia dar kartą atidžiai peržiūrėti savo mitybos planą ir įvertinti angliavandenių kiekį suvalgomame maiste.“
Sergant diabetu, cukraus kiekį kraujyje reikia tikrinti nevalgius ir 2 val. po valgio keletą kartų per dieną. Gauti tyrimų duomenys, pagal kuriuos gydytojas koreguoja diabeto gydymą, užrašomi diabeto savikontrolės dienyne. Anot medikės, jeigu užsienyje pacientas, ateidamas pas gydytoją į konsultaciją, neatsineša savikontrolės dienyno, vadinasi, jis nėra pasiruošęs konsultacijai, todėl gydytojas atsisako jį konsultuoti. Be to, tokie užrašai labai naudingi ir pačiam sergančiajam – stebėdamas cukraus svyravimą, pacientas gali pats savarankiškai koreguoti savo dietą.
Gydytojo paskirtą insuliną būtina susišvirkšti kasdien tuo pačiu metu. Sergant diabetu, labai svarbu kasdien tuo pačiu metu pavalgyti, todėl specialistė diabetikams nuolat kartoja: „Ką bedarytumėte, mašiną vairuotumėte ar daržą ravėtumėte, atėjo laikas, stabtelėkite ir pavalgykite, nes cukraus kiekiui kraujyje nukristi užtenka 10-15 min., bet padidėti prireikia kelių parų, neretai net mėnesio.“
SXC.hu – Karen Barefoot nuotr.
Kiekvienas esame savo kūno šeimininkas
Daugelio diabeto atvejų galima išvengti pakeitus mitybos įpročius, mankštinantis, mokantis ligą pažinti ir jos saugantis. Keičiant gyvenseną, galima koreguoti kūno svorį, kartu sumažinant ir ligos pavojų.
Itin svarbu cukrinį diabetą laiku diagnozuoti. Ypač tai pravartu žmonėms, turintiems padidintą riziką diabetui, tokiu atveju rekomenduojama profilaktiškai tikrintis gliukozės kiekį kraujyje.
Nuolatinis sergančiųjų cukralige švietimas gerina jų gyvenimo kokybę ir trukmę, padeda sulėtinti ar net sustabdyti komplikacijų progresavimą. Būtų idealu, jei kiekvienas diabetu sergantis žmogus būtų mokomas individualiai, tačiau Diabeto mokyklėlėje dirbanti slaugytoja diabetologė sako, kad tai neįmanoma, nes kasdien sulaukianti vis naujų pacientų, kurie visi nori būti dėmesingai išklausyti. Žmonės ateina nusivylę, vedini įvairių jausmų: pykčio, nerimo, ligos baimės ar neigimo, net gėdos. Dažnam pirmiausia tenka padėti susitaikyti su liga.
Klaidinga savo ligą perkelti ant jus gydančių medikų pečių, o pačiam nieko nedaryti. Gydytojas ar slaugytojas nieko nepadarys, jei pacientas nenorės savimi rūpintis, nors tai yra gyvybiškai svarbu. Diabeto ligoniams būdingas abejingumas sau, nenoras ne tik pažinti ligą, kontroliuoti savijautą, bet ir kuo ilgiau pratęsti geresnį gyvenimą.
Pradėti prisižiūrėti, pasak specialistės, būtina jau pirmosiomis ligos dienomis, nes kiekviena diena tampa organizmo pažinimo diena. Perėjimas prie naujo gyvenimo yra sunkus. Pirmiausia turi atsirasti mitybos režimas ir nauji įpročiai.
Yra glaudus nutukimo ir diabeto tarpusavio ryšys. 90 proc. atvejų nutukimas yra pagrindinė diabeto priežastis. Daugėja per daug sveriančių vaikų, paauglių ir jaunuolių. Kuo jaunesnis žmogus suserga, tuo greičiau jį vargina ankstyvos akių, širdies, kraujagyslių ligos, komplikacijos.
Įtarti cukrinį diabetą galima tada, kai pasireiškia šiai ligai būdingi požymiai: alkis, troškulys, gausus šlapinimasis, svorio kritimas, nuovargis, kraujo gliukozės gausumas, dažnos šlapimo takų, kvėpavimo, odos ir kt. infekcijos.
Fizinis aktyvumas – svarbi cukrinio diabeto prevencija, nes mažina cukraus kiekį kraujyje. Aktyviai dirbant ar esant dideliam energijos poreikiui, raumenų ląstelės naudoja daugiau gliukozės. Didėja jų jautrumas insulinui. Tiesa, būtina įsidėmėti, kad fizinis aktyvumas sergantiesiems pirmo tipo cukriniu diabetu turi būti planuojamas. Jei judama daugiau, nei tikėtasi, kyla hipoglikemijos (per mažas cukraus kiekis kraujyje) pavojus. Jos riziką mankštos metu lemia fizinių pratimų dažnumas, trukmė, intensyvumas ir laikas, praėjęs po injekcijos ar valgio prieš mankštą.
Išvengti diabeto galima pakeitus mitybos įpročius, tereikia:
* Valgyti įvairų, dažniau augalinės nei gyvulinės kilmės maistą.
* Valgyti neskubant.
* Kelis kartus per dieną valgyti duonos, kruopų, makaronų ar bulvių. Kasdien suvalgyti panašų angliavandenių kiekį.
* Vartoti mažiau riebalų, keisti juos augaliniais aliejais, kuriuose gausu nesočiųjų riebiųjų rūgščių.
* Riebią mėsą ir jos produktus pakeisti ankštinėmis daržovėmis, žuvimi, paukštiena ar liesa mėsa.
* Dažniau vartoti maisto produktų, kuriuose mažai cukraus, vengti rafinuoto cukraus, saldžių gėrimų, saldumynų.
* Vartoti mažiau druskos. Bendras druskos kiekis maiste per dieną – ne daugiau nei vienas arbatinis šaukštelis (5 g). Vartoti joduotą druską.
* Sočiau valgyti iki 19 valandos. Sotesnius valgius suvalgyti pirmoje dienos pusėje.
Miglė REMEŠKEVIČIŪTĖ
SXC.hu – Scott Liddell nuotr.
