Organizmas netoleruoja žiedadulkių
„Kaip gerai, kad pavasaris vėlyvesnis. Kokia laimė vaikščioti po parką ar mišką, kai nevarva nosis, neskauda galvos“, – vėsiu kovu ir tuo, kad nekamuoja šienligė, džiaugėsi 32 metų Jolanta. Tačiau balandį šios nemalonios ligos, dar vadinamos alergine sloga, išvengti nepavyks. Pasak specialistų, ši liga šiais metais įsisiūbuos balandžio–gegužės mėnesiais ir sveikatai kels grėsmę iki vėlyvo rudens. Anot alergologų, vėlyvą ar lietingą pavasarį galima tikėtis lengvesnių alergijos požymių. Mat lietus nuplauna didesnę dalį ore skraidančių žiedadulkių.
šienlige susargdina medžių ir krūmų žiedadulkės. Balandį pradeda žydėti alksniai, gluosniai, lazdynai, kiek vėliau beržai, klevai, ąžuolai ir kiti medžiai. Žiedadulkėms patekus į kvėpavimo takus, žmogų pradeda kamuoti sloga, čiaudulys, sausas kosulys, net dusulys, ašaroja akys, niežti nosis. Pasitaiko ir bėrimų. Kuo daugiau ore žiedadulkių, tuo ryškesni ligos požymiai: gali varginti net stiprūs galvos skausmai, nuovargis, pakilti kūno temperatūra.
Šienlige serga vis mažesni
Alerginę slogą sunku atpažinti. Pavasarį ji painiojama su peršalimo sukelta sloga. Tokių sloguojančių pacientų kiekvieną pavasarį sulaukia gydytoja homeopatė Vaidilutė Zakarauskienė. Pasak jos, žmogus gydosi vaistais nuo peršalimo, o kai sloga nesibaigia, kreipiasi į gydytojus. Atlikus specialius tyrimus paaiškėja, kad jis serga šienlige. Tokie pacientai jos nestebina. V.Zakarauskienę kur kas labiau trikdo kiti. Anot gydytojos, šienligė jaunėja. Per 15 jos darbo metų, ypač pastaraisiais metais, padaugėjo alergine sloga sergančių vaikų – ypač 2–3 metų. Juos kamuoja tie patys šienligės simptomai, kaip ir suaugusiuosius. Anot gydytojos, šienligė jaunėja dėl įvairių priežasčių. Daug kas priklauso nuo aplinkos užterštumo, nuo vaiko mitybos, pvz., maisto su konservantais. Alergijos vystosi, kai skiepijami sergantys vaikai. Jas savo vaikams „padovanoja“ ir mamos, jei būdamos nėščios vartoja antibiotikus.
Manoma, kad polinkį alergijai paveldi 24,2 proc. gyventojų. Mokslininkai teigia, kad apie 45 proc. vaikų turės alergijos simptomų, jei vienas iš tėvų yra alergiškas.
Komplikuojasi į bronchinę astmą
Svarbiausia šienligei neleisti įsisenėti. Taip pataria Kauno medicinos universiteto gydytoja alergologė-pulmonologė mokslų daktarė Eglė Vaitkaitienė. „šienligę reikia laiku gydyti, tuomet pavasaris bus malonesnis“, – sakė gydytoja. Pasak jos, negydoma šienligė gali komplikuotis į bronchinę astmą. Būna ir taip, kad ligonį vienu metu kamuoja bronchinė astma, alerginė sloga ir beria odą. Pastebėta, kad pusei tokia sunkia forma sergančiųjų, kurie 2–3 metus nesigydo, ilgainiui išsivysto astma. „Apsilankykite pas gydytoją alergologą, kai jaučiate stiprius alergijos požymius. Išsitirkite, kokioms žiedadulkėms esate alergiški. Tai reikia padaryti pasibaigus žydėjimo sezonui arba rudenį, kada alerginių mėginių rezultatai yra tiksliausi“, – pataria alergologė.
Patarimai alergiškam žmogui
• Venkite ilgiau būti ar dirbti lauke, kai intensyviau kvėpuojant į kvėpavimo takus patenka daugiau žiedadulkių.
• Lauke nešiokite akinius, kurie apsaugos nuo žiedadulkių ir nuo pavasarinių saulės spindulių.
• Nuo žiedadulkių apsaugos ant nosies ir burnos dedama apsauginė medicininė kaukė. Lietuvoje ji dar nemadinga, tačiau, pavyzdžiui, Japonijoje, tai įprasta ją nešioti pavasarį.
• Grįžę namo, ypač saulėtą dieną, vandeniu nuplaukite veidą, akių gleivinę, praskalaukite gerklę, išplaukite nosį. Plaukus trinkite du kartus per dieną. Kambaryje nebūkite su lauko drabužiais, jų nelaikykite miegamajame. Drėkinkite aplinką.
• Nelaikykite nuolat atvertų langų, ypač jeigu gyvenate nuosavame name ar pirmame aukšte. Didžiausia žiedadulkių koncentracija laukuose būna ankstyvą rytmetį tarp 4–7 val., o mieste – vakare, todėl gyvenamąsias patalpas kaime vėdinkite vėlyvą vakarą 19–24 val., o mieste – 6–8 val. ryte.
• Lauke žiedadulkių labai gausu saulėtą ir vėjuotą dieną. Tuo metu venkite lauko darbų, pasivaikščiojimų. Sode dirbkite ar pjaukite žolę vėlyvą popietę ar vakare, kai bitės jau nurimusios ir sugrįžusios į avilius.
• Patalpų grindis ir baldų paviršių kuo dažniau valykite drėgnuoju būdu. Patartina įsigyti specialų dulkių siurblį. Alergija sergančiajam nereikėtų nei pačiam siurbti dulkes, nei būti patalpoje, kai siurbiama.
• Važiuodami automobiliu uždarykite langus, pasidomėkite, ar galima įdėti žiedadulkes sulaikantį filtrą.
• Patartina išvykti atostogų į tuos kraštus, kuriuose mažai žiedadulkių – salas, pajūrį, kalnus. Informaciją, kokios žiedadulkės skraido Europoje per planuojamas atostogas, galima rasti internete adresu www.cat.at/pollen/.
• Jei alergija nerimsta, būtina gerti gydytojo alergologo paskirtus vaistus, mažinančius alergijos simptomus.
Vika Lašienė, Lina Kazokaitytė
Martyno Vidzbelio nuotr.
