Statistika liūdina
Naujausiais statistikos duomenimis, per pastaruosius penkerius metus mirtingumas, skaičiuojant 1000-iui gyventojų, padidėjo 8 procentais.
Faktai rodo, kad daugiausia žmonių Lietuvoje miršta nuo kraujotakos sistemos ligų. Statistikos departamentas paskelbė, kad 2000-2004 metais mirusiųjų nuo šių ligų padaugėjo net 8 procentais.
Pernai nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 45,6 procento vyrų ir 64,5 procento moterų. Kaip skelbiama, nuo kraujotakos sistemos ligų daugiausia miršta 60 metų ir vyresnio amžiaus žmonės.
Reikia skirti cholesterolio dalis
Galima manyti, kad dalies šių mirčių būtų galima išvengti, jei žmonės būtų laiku ir nuolat rūpinęsi savo sveikata. Juk mokslininkai aiškiai yra įrodę, kad daugelio grėsmingų kraujotakos ligų atsiradimui daro įtaką sutrikęs cholesterolio kiekis.
Reikia atkreipti dėmesį, kad ligas sukelia tik viena cholesterolio dalis – vadinamasis „blogasis” (mažo tankio) cholesterolis. Ši cholesterolio dalis į organizmą patenka su gyvulinės kilmės maistu: kiaušiniais, mėsa, pieno produktais ir kt. Būtent jis ir nusėda ant kraujagyslių sienelių ir kelia grėsmę mūsų sveikatai.
„Gerasis” (didelio tankio) cholesterolis gaminamas mūsų kepenyse. Jis nenusėda ant kraujagyslių sienelių, bet, galima sakyti, valo organizmą nuo cholesterolio pertekliaus.
Išsityrę tik bendro cholesterolio kiekį kraujyje, nesužinosime, kurio – „gerojo” ar „blogojo” – yra per daug. Juk nesigydysime, jei bendras cholesterolio kiekis padidės „gerojo” sąskaita. Bet jei bus daug „blogojo“ cholesterolio, iš karto galima būtų pradėti gydytis.
Išsamus cholesterolio dalių kiekių tyrimas tiksliai atliekamas tik kraują tiriančiose laboratorijose.
Išsitirti pravartu kasmet
Cholesterolį profilaktiškai rekomenduojama išsitirti kasmet, jei jums per 30 metų, šeimoje yra sergančiųjų širdies-kraujagyslių ligomis arba turite antsvorio, mėgstate riebų maistą.
Kraujagyslių pokyčiai paprastai atsiranda jauniems žmonėms – apie 20-uosius metus. Žmogus tuo metu dar nejaučia jokių ligos požymių. Jie išryškėja praėjus daugiau nei 10-20 metų. Tuomet pradedama dusti greitai judant, o vėliau – ir ilsintis. Jaučiami skausmai krūtinėje, taip pat širdies permušimai ir kiti nemalonūs pojūčiai.
šie iš pirmo žvilgsnio nepavojingi požymiai iš tikrųjų gali sukelti labai rimtas ligas, todėl tikrai reikėtų atkreipti dėmesį į artimųjų skundus. Taip mes galėsime užkirsti kelią širdies infarktui ar galvos smegenų insultui. Pastebėjus pokyčius galima laiku gydytis. Geriausia sau padėti, kai dar nejaučiame jokių negalavimų. Tai padaryti labai paprasta – tereikia išsitirti cholesterolio dalių kiekį kraujyje. Profilaktiniai tyrimai atliekami ir neturint specialaus siuntimo.
Oskaras VALIUS
