Ieško pagalbos
Beveik pusė Klaipėdos psichikos sveikatos centre apsilankančių pacientų serga įvairiomis depresijos formomis.
Per pastaruosius trejus metus pacientų, kuriems diagnozuota depresija, centre apsilankė daugiau. 2003 m. nustatyta beveik 400 atvejų, o štai 2005 m. pabaigoje – 536. Šie skaičiai leidžia teigti, kad vis daugiau žmonių ryžtasi kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus.
Sumažėjęs darbingumas, apetito ir miego sutrikimai, bejėgiškumo jausmas, sumažėjęs seksualinis potraukis, mintys apie mirtį ar savižudybę – tai depresijos požymiai.
Panašūs į depresijos simptomus gali kamuoti tuos, kurie tiesiog yra pervargę, nervingi, juos kamuoja nemiga ar slogi nuotaika. Tai nebūtinai reiškia, kad užklupo liga. Tačiau jei išvardinti požymiai paaštrėja ir užsitęsia kelias savaites ar mėnesius, būtina sunerimti.
Painioja su tinginyste
Klaipėdos psichikos sveikatos centro psichiatrė Svetlana Babaš tikino, kad depresija – rimtas psichikos sutrikimas, jokiu būdu ne užgaida ar kaprizas ar juo labiau tinginystė.
Depresija dažnai ji slepiasi po kitais somatiniais sutrikimais: bronchine astma, artritu, skrandžio opalige.
Gydytoja pasakojo atvejų, kai pas ją apsilankę pacientai prieš tai gėrė krūvas tablečių nuo skausmo, padidėjusio kraujospūdžio, nežinodami, kad serga depresija. Paskyrus jiems vienus vaistus (antidepresantus) ir juos šiek tiek pavartojus, pacientai džiaugėsi puikia savijauta ir gyrėsi nebegeriantys jokių kitų vaistų, o padidėjusio kraujospūdžio kaip nebūta.
Asmuo, nuėjęs pas šeimos gydytoją, skųsdamasis įvairiais negalavimais, retai yra siunčiamas pas psichikos sveikatos specialistą. Psichiatrės S.Babaš nuomone, gydytojai terapeutai prisibijo išrašyti tokio pobūdžio siuntimus. O ir pacientai dažnai išsigąsta, išgirdę, kad turi problemų dėl psichikos. „Suskaudus nugarai, nedvejodami kreipiamės į gydytoją, o savo psichikos sveikata pasirūpinti užmirštame“, – konstatavo gydytoja.
Nesijaučia saugūs
Psichiatrė, kalbėdama apie padažnėjusius depresijos atvejus, akcentavo, kad prieš kelis dešimtmečius visuomenė nebuvo įsitraukusi į beprotišką tempą, kuriame gyvena ir dirba dabar. „Žmonės tiesiog nesuspėja su gyvenimo pokyčiais. Stabilumas, tikrumas dėl ateities, saugumo jausmas prieš 20-30 metų buvo kur kas labiau būdingi nei dabar. Nežinomybė didina stresą, o šis ilgainiui ima kenkti sveikatai“, – sakė S.Babaš.
Moterys gydosi dažniau
Priežastys, dėl kurių susergama depresija, panašios visame pasaulyje. Tam įtakos turi socialinė aplinka, problemos darbe, santykiai šeimoje, finansinė padėtis. Nustatyta, kad sergančiųjų šia liga amžius jaunėja. Dabar jau kalbama ir apie vaikų depresiją.
Faktas, kad moterys depresija serga dukart dažniau nei vyrai, nėra visai tikslus. Labai sunku nustatyti, kuri dalis sergančių įvairiomis depresijos formomis kreipiasi į specialistus. Psichiatrės patirtis rodo, kad dažniau gydytis ryžtasi moterys. Jos drąsesnės ieškant pagalbos. „Vyrai dar neleidžia sau kreiptis į psichiatrą, manydami, kad su problemomis gali susidoroti patys“, – sakė Psichikos sveikatos centre dirbanti gydytoja.
Liga kartojasi
Dažniausiai pacientams paskiriami vaistai nuo depresijos – antidepresantai. Tačiau, anot psichiatrės, jie tik stabilizuoja psichiką. Norint, kad pagalba pacientui būtų efektyvi, būtina surasti ligos priežastį ir ją pašalinti. Veiksmingiausias – kompleksinis gydymas vaistais ir psichoterapija.
Depresija visiškai pagydoma labai retai. Gydytojos S.Babaš praktikoje tokių sėkmės atvejų buvo vos keletas. „ši liga dažnai pasikartoja, maždaug pusei pacientų nepadeda vaistai. O kiek dar jų nusižudo“, – dėstė psichiatrė.
Nacionalinė sveikatos taryba skelbia, kad depresija Lietuvoje yra dažniausias suaugusių žmonių psichikos sutrikimas.
Tikimybė susirgti depresija mūsų šalyje yra 4-5 kartus didesnė nei kitose pasaulio šalyse. Lietuva vis dar pirmauja pagal savižudybių skaičių. Laikoma, kad depresija yra paskutinis žingsnis kelyje į savižudybę.
Eglė PETKUTĖ
“Klaipėda”
Vido Venslaviškio nuotr.
