Susigyventi su liga reikia laiko
Būtų idealu, jei kiekvienas diabetu sergantis žmogus būtų mokomas individualiai, tačiau diabeto mokyklėlėje dirbanti slaugytoja diabetologė Irena Žemaitienė sako, jog tai neįmanoma, nes kasdien sulaukianti vis naujų pacientų.
„Gydytoja nustato diagnozę, pasako esminius dalykus, paskiria vaistus, — vardija I. Žemaitienė, — tačiau dėl laiko stokos ji negali su pacientu bendrauti 2— 3 valandas. Dažną, išgirdus diagnozę, užvaldo baimė“.
Kiekvienam reikia laiko išmokti susigyventi su liga, todėl neretai gydytojo prisakymai laikytis dietos taip ir lieka neišgirsti. Manoma, jog užtenka gerti vaistus, tačiau sergant diabetu dieta vaidina pagrindinį vaidmenį. „Jokie vaistai nepakeičia suderintos mitybos ir fizinio krūvio, o tik juos papildo“, — tvirtina diabetologė.
Rūpintis savimi paskatina komplikacija
Negydant arba netinkamai gydant, diabetas greitai progresuoja ir sukelia įvairių komplikacijų. Diabetologė I. Žemaitienė sako, jog diabeto komplikacijos yra žiaurios, negrįžtamos. Sergant diabetu gali būti pažeistos ir smulkiosios, ir stambiosios organizmo kraujagyslės. Ligai progresuojant, gresia apakimas, nervų bei inkstų pažeidimai, vystosi miokardo infarktas, insultas, kojų kraujagyslių susiaurėjimas arba užakimas, lemiantys kojų amputacijas.
„Gaila, kad tik diabeto sukelta komplikacija dažniausiai paskatina rūpintis savimi, — dalijasi pastebėjimais diabetologė. — Kai užsiėmime dalyvauja keletas pacientų, matau jų skirtingą susidomėjimą liga — vieni cukraus tyrimus atidžiai užsirašo diabeto savikontrolės dienyne, ir, atėję į mokyklėlę, turi galybę klausimų. Kiti porą valandų stebi pro langą pravažiuojančias mašinas, tartum jų nedomintų joks cukrus, nes kaimynas, gyvenantis tame pačiame name, taip pat serga diabetu, “valgo viską ir jam nieko“. Tik į kabinetą įrieda vežimėlyje sėdintis dėl diabeto kojų netekęs pacientas, visi suklūsta ir pradeda domėtis, kaip reikia suskaičiuoti valgomų produktų kiekį, maistinę ir energetinę vertę.“
Ligos kontrolė
Sergant diabetu, cukraus kiekį kraujyje reikia tikrinti nevalgius ir 2 valandas po valgio keletą kartų per dieną. Gauti tyrimų duomenys, pagal kuriuos gydytojas koreguoja diabeto gydymą, užrašomi diabeto savikontrolės dienyne.
Anot I. Žemaitienės, jeigu užsienyje pacientas, ateidamas pas gydytoją į konsultaciją, neatsineša savikontrolės dienyno, vadinasi, jis nėra pasiruošęs konsultacijai, todėl gydytojas atsisako jį konsultuoti. Tokie užrašai labai naudingi ir pačiam sergančiajam — stebėdamas cukraus svyravimus pacientas gali pats koreguoti savo dietą. Lietuvaičiai randa tūkstančius priežasčių, kodėl jie negali mažiau valgyti, tačiau neverta savęs apgaudinėti.
„Dažnai girdžiu skundžiantis, jog cukrus “šokinėja“, — sako slaugytoja, — tačiau ir sveikam žmogui cukraus kiekis kraujyje nebūna vienodas. Svarbu rasti priežastį, kodėl jis “šokinėja“, vadinasi, reikia dar kartą atidžiai peržiūrėti savo mitybos planą bei įvertinti angliavandenių kiekį suvalgomame maiste“.
Patogu ir neskausminga
Anot diabetologės, pirmąkart pas ją apsilankę žmonės, ypač vyrai, labai bijo dūrio į pirštą. Piršto pradūriklis, pacientų vadinamas kirtikliuku, paprastai būna pridėtas prie savikontrolės aparato — gliukomačio — kaip sudėtinė jo dalis. Daugelio pradūriklių dūrio gylis yra reguliuojamas. Gilesnis jis būna tiems, kurių kietesnė oda arba silpna kraujo cirkuliacija. „Pirštų pradūrikliai labai kokybiški, todėl kartą pabandęs įsitikini, jog tai tikrai nėra skausminga“, — užtikrina diabetologė I. Žemaitienė.
Dauguma insulino švirkštų — vienkartiniai, tačiau patys naujausi — su pakeičiamomis insulino kapsulėmis.
„Pamenu laikus prieš 37-erius metus, kai ligoniai patys adatas galąsdavo, kad aštresnės būtų. Dabartiniai insulino švirkštai labai patogūs — ampulę pasikeitei ir vėl gali naudoti. Ypač gerai išvalytas insulinas švarus kaip vandenukas, — demonstruoja švirkštą dietologė, — o nepaliekantis žymės plonytės adatėlės dūris yra tikrai neskaudus“.
Ilona šnarienė
“Šiaulių kraštas”
SXC.hu nuotr.
