Sena liga, nauji simptomai
šiauliuose dirbanti gydytoja gastroenterologė Violeta Vainoriūtė norintiems sužinoti, kokia šiuo metu padėtis su skrandžio ligomis, pasiūlo ateiti ryte į polikliniką ir pažiūrėti į didžiules eiles ligonių.
„Jų masiškai daugėja ne tik šiauliuose — visame pasaulyje. Ligos simptomai pasikeitė. Anksčiau ligoniai jausdavo rėmens deginimą, dabar retai kam pasitaiko tokie simptomai“, — sakė gastroenterologė. Gydytojos teigimu, dabar jaučiami neįprasti simptomai: gerklės skausmas po nakties, užkimimas, nevalingas kosulys ar seilėtekis, noras atsikrenkšti, nors peršalimo ligos nėra.
„Žmonės ilgai negali suprasti, kas jiems yra. Mano, kad sušalė, o taip nėra. Žmogui neužsiveria stemplės vartai ir užpylusi rūgštis degina gerklę. Retam žmogui randame, kad tie vartai užsivertų. Pirmiausia gydomasi nuo neva esančio peršalimo, o tik po kurio laiko, kai nebežino, kaip kovoti su mįslingu sutrikimu, patenka pas mus“, — sakė specialistė.
Pasak gydytojos, skrandžio rūgštingumas — sudėtingas procesas. Rūgštis dalyvauja maisto virškinimo procese, skrandis tarsi maišyklė — su jame esančia rūgštimi turi maistą sumalti ir nušarminti, kad turinys galėtų keliauti į dvylikapirštę žarną.
„Padidėjusį rūgštingumą būtina mažinti, nes kitu sukeliamos opas ir kitos ligos“, — sakė gydytoja.
Vėžį „užvedanti“ bakterija
šių dienų grėsme gydytoja įvardija ir Helicobacter pylori infekciją, kuri lemia ne tik opaligės, bet ir piktybinių skrandžio ligų atsiradimą. V. Vainoriūtė paaiškina, kad pagal statistiką, prieš keliolika metų užsikrėtimo šia bakterija procentas buvo 0,1, dabar tyrėjai teigia, kad šis procentas padidėjo iki penkių.
„Manoma, kad ja užsikrėsti galima vaikystėje, kai nešvarumai patenka į burną. Bakterija įsikuria skrandyje ilgiems metams, auga. Amerikoje šia bakterija yra apsikrėtę apie 20 procentų, Lietuvoje — nuo 70 iki 75 procentų. Tai rodo mūsų higienines sąlygas ir kaip mes jų laikomės“, — sakė medikė.
Maistas — nuodas
Gydytoja V. Vainoriūtė suskaičiuoja, kad yra trys tiesiausi keliai į skrandžio ligas, o taip pat faktoriai, didinantys rūgštingumą: žmogaus genetika, mityba, stresas.
„Amžinas skubėjimas, neturėjimas laiko pavalgyti. Rytas pradedamas be pusryčių, tik kavos puodeliu, o vakare parbėgus prisikemšama, kad net skrandis nebevirškina. Taip negalima“, — sakė gydytoja.
Medikė neatmeta tikimybės, kad daugelį ligų sukelia šiandieninis maistas, kuriame gausu įvairių cheminių priedų. Maisto pramonėje, kaip įsitikinusi gydytoja, verda savotiškas lenktyniavimas: kas pridės daugiau glutamatų ir kitų cheminių priedų, tuo produktas bus skanesnis ir sunkesnis. Vištienoje atrandami augimo hormonai tik patvirtina, kodėl per porą mėnesių iš viščiuko išauga milžiniškos vištos. Dėl glutamatų mėsa ilgai negenda, išlaiko spalvą.
„Chemikalai veikia skrandį, nervų sistemą. Tai yra įrodyta. Tokio produkto nori vėl ir vėl, geriausias pavyzdys čipsai.
Žmonės klausia, o ką mums valgyti? Sunkus klausimas. Gal galima siūlyti šaldytą žuvį su kaulais. Gal triušį, vištą, kiaulę iš kaimo, jei ji buvo šeriama natūraliais, o ne modifikuotais ar chemikalais pagardintais pašarais„, — svarstė medikė.
Gastroenterologė pabrėžė, kad ir duonoje, batonuose, bandelėse, sausainiuose, saldumynuose gausu orotatų — saldiklių, neurotoksiškai veikiančių medžiagų. Pateikė pavyzdį, kad Amerikoje dėl to itin gausu nutukusių žmonių, susirgimų stemplės vėžiu, sergančiųjų cukriniu diabetu ir kitomis ligomis.
„Nustatyti standartai, jei produktuose yra mažiau negu 0,9 procento modifikuotų produktų, jų galima etiketėje ir nežymėti. Kas gali visus chemikalus ar modifikuotus produktus sutikrinti ir pasakyti, kiek jų tikrai yra“, — klausė medikė.
Dažnas aštuoniasdešimtmetis nejaučia padidėjusio rūgštingumo ir tokių problemų, kaip jaunimas, neturi.
„Deja, uždaras ratas: mityba tik blogės, gyvenimo būdas nesikeis, stresų nemokame valdyti. O šiuo metu daugelis nesijaučia saugūs: bedarbystė, netikrumas dėl pajamų, darbo ir socialinių garantijų. Stresinis ratas daugelį išveda iš rikiuotės. Ne šiaip sau yra pasakyta, kad visos ligos — nuo nervų“, — sakė gydytoja.
Gastroezofaginio refliukso liga
Gastroezofaginis refliuksas (GERL) pasitaiko visiems žmonėms.
GERL — tai patofiziologiniai pokyčiai, nulemti gastroezofaginio refliukso. Paprastai pokyčius lemia skrandžio rūgštis, įtakos turi ir tulžis.
Jautri stemplė — klasikiniai GERL simptomai. Liga pastaruoju metu plačiai paplitusi.
4— 7 procentams žmonių rėmuo vargina kasdien, 33— 44 procentams rėmuo graužia vieną kartą per mėnesį.
Nežiūrint moderniausio gydymo iki 20 procentų pacientų negaunama laukiamo efekto.
Natalija KONDROTIENĖ
Giedriaus BARANAUSKO nuotr
“Šiaulių kraštas”
