Endometriozė – liga, plačiai paplitusi vaisingo amžiaus moterų tarpe
Endometriozė nustatoma vienai iš dešimties vaisingo amžiaus moterų. Moterims, operuotoms dėl nevaisingumo ar dubens skausmų, endometriozė randama iki 50 proc. atvejų. Pasaulyje šia liga serga apie 176 mln. moterų, Europoje – apie 16 mln. moterų. Daugelį metų manyta, kad endometrioze serga vyresnės nei 20 metų moterys, tačiau atlikti tyrimai parodė, jog šia liga serga ir paauglės. Be to, ligai atsiradus jauname amžiuje, dažniau jos eiga būna sunkesnė.
Endometriozė – liga, kuria susergama, kai į gimdos gleivinę panašus audinys tarpsta už gimdos ertmės ribų ir sukelia nuo estrogenų priklausomą lėtinio uždegimo reakciją. Endometriozės židinių gali būti visoje mažojo dubens ertmėje ir dubens organuose: pilvaplėvėje, kiaušidėse, kiaušintakiuose, gimdoje, makštyje, rektovagininėje pertvaroje, žarnyne ir šlapimtakiuose.
Nors židiniai dažniausiai randami mažajame dubenyje, jų galima aptikti ir už mažojo dubens ribų. Dažniausiai endometrioze sergančios moterys skundžiasi skausmu (skausmingomis mėnesinėmis; skausmingais lytiniais santykiais; lėtiniais ilgiau kaip 6 mėn. besitęsiančiais dubens skausmais, skausmingu tuštinimusi, šlapinimusi) ir nevaisingumu.
Tai yra lėtinė, progresuojanti ir atsinaujinanti, reikalaujanti nuolatinio simptominio gydymo liga, sutrikdanti ne tik fizinę, bet ir psichosocialinę moters gerovę.
Pirmasis Baltijos šalių endometriozės ir mažojo dubens skausmo simpoziumas
Siekiant visapusiškai aptarti aktualiausius klausimus, į simpoziumo programą buvo įtraukti pasaulio medikų bendruomenėje žinomų lektorių pranešimai, gyva operacijos transliacija bei diskusijos su pacientų atstovais. Į renginį susirinkę dalyviai vieningai teigė, kad visame pasaulyje ši klastinga liga per retai diagnozuojama, per lėtai gydoma ir dažnai nepakankamai atsižvelgiama į pacienčių poreikius. Mokslinių tyrimų duomenimis, nuo pirmųjų simptomų pasireiškimo iki endometriozės diagnozės patvirtinimo praeina nuo 7 iki 12 metų.
Dalis moterų delsia ir nesikreipia į gydytojus, tačiau ir nuo pirmosios gydytojo konsultacijos iki diagnozės nustatymo dažnai praeina keleri metai. "Iki šiol buvo per mažai kalbama apie šią ligą," – esamą situaciją tiek profesiniu, tiek ir visuomeniniu lygiu apibendrino gyd. Said Makari. "Įtarimų nepakanka, reikalinga tvirta diagnozė," – atspirties tašką skiriant bet kurį gydymą – tiek invazinius metodus, tiek ir gydymą medikamentais – įvardijo gydytojas.
Laparoskopija – svarbiausias endometriozės diagnostikos metodas. Šiuolaikinėje gydymo praktikoje operuojant minimaliai invaziniu būdu siekiama maksimalaus radikalumo. Simpoziumo dalyviai tiesiogiai stebėjo operacijas, atliekamas prof. Aleksandr Popov iš Rusijos. Operacijos buvo atliktos trims pacientėms, daugelį metų iki šiol besigydžiusioms nuo nevaisingumo ir išplitusios stadijos endometriozės. Pripažįstamas poreikis greitesniems bei efektyvesniems diagnostikos metodams, tačiau vienas iš itin svarbių veiksnių, turinčių įtakos tam, kaip greitai diagnozuojama liga – pačios pacientės, kurioms neretai pritrūksta drąsos prabilti.
Daugelį metų moterys išgyvena šią ligą ir kenčia jos sukeltus sutrikimus tyliai, pasidalindamos skausmu nebent artimųjų rate. Pilvo skausmas vis dar plačiai laikomas asmenine problema, apie kurią vengiama kalbėti. Į simpoziumą susirinkusių specialistų tikslas – ne tik apibendrinti efektyviausius diagnostikos ir gydymo metodus, bet ir rasti priemones įtraukti pacientes, paaiškinti moteriai, kad pilvo skausmas ir susiję sutrikimai, užklumpantys gražiausiais, produktyviausiais ir neretai įtemptais gyvenimo etapais nėra normali būsena.
Siekiant išgirsti pacienčių balsą į simpoziumą pakviesti pirmą kartą prabilo ir pacientų atstovai. Pranešimus apie sergančiųjų patiriamą mažojo dubens skausmą ir paramos šioms pacientėms grupes skaitė Judy Birch, tarptautinio Mažojo dubens skausmo paramos tinklo atstovė. Pranešėja išreiškė viltį, kad ateityje tokios moterys susiburs į asociaciją ir Lietuvoje. Paantrindama Judy Birch ir organizuodama pirmąjį Baltijos šalių endometriozės ir mažojo dubens skausmo simpoziumą, šią viltį išreiškia ir Lietuvos akušerių ginekologų draugija, savo veikla siekianti ne tik vienyti specialistus efektyviai ir tikslingai šiuolaikinei praktikai, bet ir skatinti atvirą visuomeninį dialogą tarp gydytojų bei pacientų.
Lietuvos akušerių ginekologų draugija (LAGD) yra visuomeninė organizacija, vienijanti Lietuvos akušerius ginekologus ir kitų specialybių gydytojus, besirūpinančius moterų sveikata. Draugijos internetinė svetainė: www.lagd.lt.
SXC nuotr.
