Žolelės tik pradiniame etape
„Reklamos man nereikia: kam esu reikalingas, tas susiranda. Noriu tik atkreipti žmonių dėmesį, kad jie turi alternatyvą. Tradicinė medicina pasiūlo vaistus, bet nieko nekalba apie būtinybę keisti save, santykius ir požiūrį, apie tai, kad sveikata – paciento rankose“, – sakė S.Antanavičius.
Dažnam žmogui, nesidomėjusiam netradiciniais gydymo metodais, homeopatiniai vaistai asocijuojasi su augaliniais preparatais. Paklaustas, ar tai tiesa, gydytojas purto galvą: „Absoliučiai skirtingi dalykai. Apie 70 procentų homeopatinių vaistų veiklioji medžiaga pradiniame etape – žolelės, bet vėliau jų praktiškai nelieka.“
Medikas aiškino, kad homeopatiniai preparatai taip pat gaminami ir iš organinės (pvz., gyvūnų išskiriamų sekretų, gyvačių nuodų) bei mineralinės (kalcio mineralai, jodas, kvarcas ir kt.) kilmės medžiagų. Pradinė substancija trinama su pieno cukrumi, daug kartų skiedžiama vandeniu ir kas kartą tirpalas sukratomas.
„Apie vandens „atmintį“ jau prieš 10 metų buvo rodomas dokumentinis filmas, – sakė S.Antanavičius. – Tai įrodo ir garsių fizikų tyrimų duomenys. Kratant tirpalą veikliosios medžiagos savybės perduodamos vandeniui, o šis savo ruožtu informaciją perneša į žmogaus organizmą.“
Homeopatiniai vaistai gali būti tirpalų, žirnelių, tablečių pavidalo, anksčiau ligoniai jo tiesiog įkvėpdavo.
Konsultacija trunka valandą
Paklaustas, kas sudėtingiausia gydant homeopatiniais preparatais, S.Antanavičius atsakė: „Nustatyti, kokio vaisto žmogui reikia. Tai, kad sergant lėtinėmis ligomis reikalingas ilgas gydymas, – jokia problema. Tik burtininkas gali mostelėti lazdele ir per akimirką pastatyti ant kojų daugiau kaip 20 metų su sunkia liga kovojantį žmogų. Viena tabletė tikrai nepadarys stebuklo.“
Mediko konsultacija trunka ne mažiau nei valandą.
„Homeopatiniais vaistais apsisprendę gydytis ligoniai turi aiškiai žinoti, ko jie nori, – kalbėjo S.Antanavičius. – Jeigu nuostata tokia: ką gi, pažiūrėsim, ką pasiūlys šis pajacas, – galiu iš karto pasakyti, kad trokštamo rezultato tikrai nebus. Kad suprasčiau ligos priežastį, turiu ilgai kalbėtis, išgauti smulkmenas, į kurias žmonės net neatkreipia dėmesio.“
Anot gydytojo, ligonio nusiskundimų, kad peršalo ir blogai jaučiasi, kosti, skauda gerklę, sloguoja, skiriant homeopatinius vaistus – per maža.
Ieško ypatingų simptomų
„Tradicinėje medicinoje tokių simptomų – karščiavimas, sloga, kaulų laužymas – visiškai pakanka, kad būtų skiriami vaistai, – aiškino S.Antanavičius. – Bet ar žmogus gyvena tam, kad valgytų vaistus, gyvenimo saulėlydyje taptų daržove ir mirtų kaip daržovė? Gydytojai tapo vaistų išrašinėtojais ir dokumentų pildytojais. Jeigu tai normalu, galima prie kompiuterio pasodinti beždžionę ir ji taip pat sėkmingai išrašinės medikamentus.“
Medikas kalbėjo, kad, pavyzdžiui, gydyti pneumonijai tradicinėje medicinoje nėra jokio individualumo, bet ja galima susirgti dėl skirtingų priežasčių, sakykim, dėl kepenų problemų.
„Daugiausia informacijos duoda ypatingi simptomai: skauda mažąjį pirštelį, galvoje atsiradęs skausmingas taškas, akyse skraidanti muselė ar kosulys, prasidedantis ištraukus ranką iš po antklodės, – aiškino homeopatas. – Deja, žmonės nebemoka ar neturi laiko įsiklausyti į savo organizmą ir gali prabėgti keleri metai, kol galų gale: eureka! Prisiminiau!“
S.Antanavičius pacientams, nupasakojusiems skirtingus simptomus, skiria individualų gydymą. Jis prisiminė pacientą, kuris ilgus metus kentėjo dėl sausos pleiskanojančios odos, kol per vieną iš konsultacijų medikui prisipažino valgantis iš aliuminių indų.
„Aliuminis kėlė alergiją, tų indų teko atsikratyti, – kalbėjo pašnekovas. – Suradus priežastį, nebereikalingi ir vaistai. Deja, ne kiekvienas nori pasakoti smulkmenas, iš kurių galėčiau spręsti apie ligos kilmę, ir ne kiekvienas nori keisti gyvenimo būdą, santykius, mąstymą. O juk sveikatą lemia ne virusai ir ne bakterijos, svarbiausia – žmogaus smegenys, švarios mintys.“
Gydo ir labai sunkius ligonius
Įtampa, nuolatinis stresas, baimės, negatyvus požiūris į aplinką, anot S.Antanavičiaus, – tikrieji ligų nešėjai.
Pas gydytoją lankosi įvairaus amžiaus žmonės, besiskundžiantys ir lengvesniais, ir labai sunkiais susirgimais. Tiksliai parinktas vaistas gali padėti jau po pusvalandžio ar valandos.
Kuo liga ūmesnė, tuo medikamentas skiriamas dažniau, iš pradžių kas 15 minučių, kas pusvalandį. Gerėjant būklei, vartojimas retinamas. Sergantiems lėtinėmis ligomis vaistai skiriami rečiau, nuo kelių kartų per dieną iki karto per mėnesį.
„Sergančiųjų peršalimo ligomis gydymas paprasčiausias, kilus epidemijai, ligonius veiks tas pats vaistas, – pasakojo medikas. – Tačiau ateina ir tikrai sunkių ligonių – onkologinėmis ligomis sergančių žmonių, ištvėrusių chemoterapijos procedūras, kenčiančių dėl plaučių obstrukcinės ligos, hipertonijos, egzemų, psoriazės.“
Gydymas gali būti greitas, bet kartais trunka kelerius metus ar net visą gyvenimą.
Sveikatos pagrindas – smegenys
Itin sudėtinga sritis, anot pašnekovo, – psichikos ligos. Pacientas dažniausiai būnantis jau užslopintas metų metais geriamų vaistų, todėl gauti reikalingą informaciją nebūna paprasta. Tačiau tiką, nuo kurio kenčia nemažai vaikų ir paauglių, medikas vadina ne liga, o psichologinių problemų padariniu.
„Įtampos ir stresų nukamuotas organizmas rodo, kad yra traumuojamas, – aiškino S.Antanavičius. – Ar padės vaistai, jei žmogus nieko nedarys, kad pats pasikeistų? Jis turi pergalvoti savo santykius, ieškoti teigiamų dalykų.“
Jei ligonis žinos, ko nori, ir dės visas pastangas, pasak gydytojo, gali atsikratyti vaistų sirgdamas net hipertonija. Tradicinėje medicinoje šie pacientai priversti gerti medikamentus iki gyvenimo pabaigos, bet S.Antanavičiaus įsitikinimu, kiekviena liga yra simptomas, o suradus esminę žmogaus problemą galima įveikti net sunkiausią susirgimą.
„Pagrindas yra smegenys, todėl nuo žmogaus nusiteikimo ir pasiryžimo keistis priklauso ir gydymo sėkmė“, – sakė medikas.
Homeopatiniai vaistai veiksmingi ir po traumų – malšina skausmą, mažina tinimą, sušvelnina padarinius, skatina gijimą.
Kategoriškai prieš skiepus
Pasak S.Antanavičiaus, gijimo procesui labiausiai trukdo skiepai ir cheminiai vaistai, ypač antibiotikai.
„Žinoma, kelis dešimtmečius antidepresantus vartojęs žmogus staigiai nenutrauks anksčiau skirto gydymo, – sakė homeopatas. – Jei organizmas jau įpratęs, negalima elgtis drastiškai: cheminių vaistų dozės palaipsniui mažinamos, taip silpninant jų poreikį.“
Ypač griežtai S.Antanavičius pasisako prieš vaikų ir sveikų žmonių vakcinavimą.
Užsiminus apie medikų gąsdinimą galimu sunkių ligų protrūkiu atsisakius skiepų medikas pasiteirauja: „Ar galite įvardyti, kokių ligų?.. Pagalvokite, juk skiepas – svetima organizmui informacija, jis veikia toksiškai. Virusai – visaverčiai planetos gyventojai, mūsų pačių pradžios kaltininkai, o mes bandome paneigti gamtos dėsnius. Kai natūralus virusas patenka į organizmą, šis sutelkia visas gynybines jėgas su juo kovoti, tai lyg kokia treniruotė.“
Anot homeopato, skiepijant į kraujo srautą patenka iškreipta informacija. Taip mes, S.Antanavičiaus tikinimu, priešinamės gamtai, o imuninė sistema vakciną, sudarytą iš kelių virusų fragmentų, vertina kaip klaidą. Baisiausia esą tai, kad skiepai gali pažeisti nervų sistemą, sukelti genetinius pakitimus, autizmą, alergijas, autoimunines ligas.
Paklaustas, kaip jo požiūrį vertina dauguma medikų, S.Antanavičius gūžteli pečiais: „Vadina priešu ir eretiku.“
Nepaisydamas kolegų nepritarimo, jis siūlo pagalvoti apie tai, kad vakcinų gamyba ir platinimas kažkam teikia milžiniškus pelnus.
Nesiūlo, tik pataria ieškantiems alternatyvos
Pradinė homeopatinių vaistų medžiaga pas mus atkeliauja iš Vokietijos, Austrijos. Konditerijos fabrikas „Rūta“ gamina žirnelius, o vaistinėje ant jų užtaškomi vaistai.
Anot S.Antanavičiaus, visos Vakarų valstybės taiko alternatyvų gydymą, o mūsų šalis didelę žalą patyrė sovietiniu periodu, nors homeopatija ir pas mus egzistavo XX amžiaus pradžioje. Didžiojoje vaistinėje medikas prisimena matęs buteliukus su anų laikų homeopatiniais vaistais.
S.Antanavičius nepeikia ir gydymo žolelėmis, tik įspėja jas vartoti protingai, kad nesukeltų didesnių problemų.
Maskvoje medikas mokėsi ir iridodiagnostikos, kai pagal pakitusį akies rainelės paviršiaus piešinį ir pigmentą diagnozuojami kitų organų veiklos sutrikimai.
„Daug garsių gydytojų remiasi šia metodika, būta „stebuklingų“ išgijimų“, – tikino S.Antanavičius.
Paklaustas, kodėl jos nepraktikuoja, gydytojas teigė, kad tam reikia specialių lempų, galbūt tektų net atidaryti kliniką, rainelę fotografuoti ir tyrinėti dideliame ekrane. Tai reikalautų daug laiko.
Alternatyviais gydymo metodais S.Antanavičius susidomėjo studijuodamas Tartu universitete, kur mokėsi grupė lietuvių, norinčių tapti sporto gydytojais. Čia jis gilinosi į tradicinę kinų mediciną, akupunktūrą.
Universitete susipažino su būsima žmona Žana, dabar dirbančia ginekologe.
Paklaustas, ar žmona pacientėms taip pat pasiūlo homeopatinių vaistų, medikas atsakė: „Mes ne prekeiviai, siūlyti negalime. Jei ligonis kreipiasi ir ieško alternatyvos, patariame. Yra žmonių, kurie pamato reklamą ir lekia mokytis jogos ar kvėpavimo mankštos, gerai net nežinodami, kas tai yra. Homeopatiniais vaistais besigydantieji turi suvokti, ko jie nori, ir pasiryžti keisti mąstymą ir gyvenimo būdą.“
SXC.hu nuotr.
Homeopatija – alternatyviosios medicinos gydymo metodas
Gydoma specialiu būdu paruošiamais preparatais – medžiagos, kurios sveikam žmogui sukelia panašius simptomus į gydomą ligą, atskiedžiamos taip, kad jų pagamintame preparate praktiškai nelieka. Gydymo principas – „panašus gydo panašų“. Homeopatijos šalininkai mano, kad ypatingu metodu skiedžiamos medžiagos poveikis ne silpnėja, bet stiprėja, nes vanduo „atsimena“ pirminę medžiagą.
Homeopatijos pradininkas buvo Samuelis Hanemanas (1755–1843). Atlikdamas bandymus su chininu, naudotu maliarijai gydyti, jis pastebėjo, kad didesni šios medžiagos kiekiai sukelia į maliariją panašius simptomus. S.Hanemanas sukūrė teoriją, jog kiekvieną ligą galima išgydyti medžiagomis, kurių didesnės dozės sukelia panašius simptomus. Jis nustatė, kad kartais reikia visai mažos dozės, ir stimulą gavęs organizmas toliau gyja savaime. Pvz., jei tam tikros medžiagos vartojimas sveikam žmogui sukelia pykinimą, šia medžiaga (labai atskiedus) galima gydyti sergančius žmones, kurių ligai būdingi pykinimo simptomai.
Homeopatiniai preparatai gaminami pirminę medžiagą keliolika kartų skiedžiant distiliuotu vandeniu ar alkoholiu. Pvz., medžiaga atskiedžiama santykiu 1:100, po to imama tirpalo dalis ir vėl skiedžiama 1:100 santykiu. Po kiekvieno praskiedimo tirpalas tam tikru būdu suplakamas.
Lina RUšĖNIENĖ
A.švelnos nuotr.
