Sapnai — mūsų mintys
— Kuo mums svarbus miegas?
— šiuolaikinėje visuomenėje nemiga — dažnas reiškinys. Didžiuliai gyvenimo tempai, nuolatiniai stresai, nesugebėjimas prisitaikyti prie gyvenimiškų pokyčių sukelia miego sutrikimus. Po visaverčio miego mūsų organizmas pailsi, atgauna prarastą energiją, gerėja darbingumas, atsipalaiduoja nervinė sistema.
Kokybiškas poilsis yra tada, kai lengvai užmiegama ir miegama be prabudimų, sapnuojami geri sapnai, noriai keliamasi iš lovos. Geras miegas, kai užmiegame maždaug per pusvalandį ir miegame neprabusdami ne trumpiau šešias— septynias valandas.
Gerai išsimiegojęs žmogus ryte yra žvalus, aktyvus, darbingas.
— O kas yra sapnai?
— Bibliniais laikais sapnai buvo laikomi įvykių pranašystėmis. Austrų psichoanalitikas Z. Froidas teigė, jog sapnai atskleidžia slaptus miegančiojo troškimus, kurie būdraujant prislopinami, o naktį patenkinami sapnuojant.
Kai kurie šiuolaikiniai Amerikos mokslininkai laiko sapnus daugiau ar mažiau atsitiktiniais, šalutiniais miegančio žmogaus smegenų veiklos produktais.
Visi mokslininkai sutaria, jog kiekvieno žmogaus miegas kasnakt yra penkių skirtingų pakopų. Svarbiausia yra REN fazė. Ji pavadinta pagal greitus miegančiojo žmogaus akių judesius. Kasnakt kartojantis REN fazėms žmogus mato ryškesnius sapnus. Kiekvienas sapno vaizdinys, kad ir kaip keistai atrodytų, būtų neįprastas, absurdiškas, atskleidžia naują mūsų esybės dalį ir savo sapnus mes galime suvokti tik patys, nes jie yra slapčiausios mūsų išpažintys, kad ir kokie keisti jie būtų.
Nemiga gali būti įspėjimas apie ligą
— Kas yra nemiga — liga, ligos simptomas ar pasekmė?
— Nemiga gali būti ir atskira liga, ir kitos ligos požymis. Ji nustatoma, jei žmogus neužmiega daugiau kaip 30 minučių, ar miega trumpiau kaip šešias valandas. Ir tai kartojasi mažiausiai tris kartus per savaitę bent vieno mėnesio laikotarpiu.
Nemiga yra skirstoma į laikiną, trunkančią kelias naktis, trumpalaikę — trunkančią mažiau kaip mėnesį, ir ilgalaikę — trunkančią ilgiau kaip mėnesį. Ji gali pasireikšti trimis būdais: kai sunku užmigti, kai užmiegama nesunkiai, tačiau dažnai prabundama, kai prabundama pernelyg anksti.
Nemiga labai vargina. Neišsimiegojęs žmogus yra blogas darbuotojas, depresuotas, gali atsirasti potraukis alkoholiui bei medikamentams. Viena iš nelaimingų atsitikimų, autoavarijų priežasčių įvyksta dėl nuovargio, kurio priežastis nemiga.
Košmariški sapnai, griežimas dantimis, kalbėjimas, blaškymasis per miegą, prakaitavimas būdingi įvairioms ligoms, kurių sudėtinė dalis yra miego sutrikimai, įvairios širdies ir kraujagyslių ligos, imuninės sistemos, hormonų apykaitos ir biocheminių procesų sutrikimai.
Viena kita bemiegė naktis nieko blogo, bet jei tai kartojasi nuolat, reikia kreiptis į gydytoją. Reikia atsiminti, jog gydymas tuo pačiu medikamentu turi būti trumpalaikis, ne ilgiau 30 dienų. Savo praktikoje tenka stebėti, jog dažnai kreipiasi pacientai tą patį medikamentą naudojantys eilę metų ir turintys priklausomybę nuo šių vaistų, taip pat — ir pastovią nemigą. Nepasikliaukime kitų patarimais ir nesigydykime patys.
Kartą į mane kreipėsi jauna moteris, kuriai prieš mėnesį atsirado nemiga. Paaiškėjo, jog pastarųjų trijų mėnesių laikotarpiu šiaulietei tekdavo papildomai dirbti namuose. Pervargus sunku būdavo užmigti. Ta pacientė bandė gydytis savarankiškai, tačiau savijauta negerėjo — išryškėjo nuovargis, sutriko darbingumas, atsirado galvos skausmai. Pagaliau ji ryžosi kreiptis į psichiatrą.
Be vaistų
— Gal patartumėte, kaip be medikamentų galima pabandyti paveikti savo organizmą, norint greitai užmigti ir produktyviai išsimiegoti?
— Nesimankštinkite iki miego likus trim ar keturiom valandoms. Nesilepinkite vėlyva, sočia vakariene tris valandas prieš miegą. Venkite prieš miegą vartoti daug skysčių, kavos, arbatos, energetinių gėrimų, alkoholio. Stenkitės neįprasti užmigti tik su medikamentais. Nepamirškite išvėdinti kambario prieš eidami miegoti. Gulkite ir kelkitės tuo pačiu laiku. Miegoti eikite tada, kai norisi miego.
Kaip išmokti valdyti miegą? Rekomenduojamos įvairios autogeninės treniruotės. Tinka vartoti vaistažoles: mėtas, ramunėles, sukatžoles, apynius, nervus raminančių vaistažolių mišinius.
Jono TAMULIO nuotr.
“Šiaulių kraštas”
