Fitoterapija, fungoterapija, akupunktūra – tai lyg trys drambliai, ant kurių laikosi senoji kinų medicina. Apie fungoterapiją, mažiau mums žinomą iš šios trijulės, pasakoja chirurgas Algis BARTAšIUS, buvęs Lietuvos kariuomenės vyriausiasis gydytojas, daugelį metų praktikuojantis Rytų medicinos gydymo būdus.
„Su Rytų medicina susidūriau 1992 m., baigęs Peterburgo gydytojų tobulinimosi institutą. Ten mokiausi akupunktūros, refleksoterapijos, susipažinau su Rytų medicinos kultūros filosofija ir pagrindiniais jos principais: išnaudok gydomąją gamtos jėgą; į žmogų žiūrėk kaip į visumą; nustatyk ir gydyk priežastį; gydytojas yra Mokytojas; profilaktika – geriausias gydymas. Vakarų medicinos gydymas yra simptominis: skauda galvą, gavai viena tabletę, ir gali eiti. Rytų medicina visada ieško negalavimo priežasties.
Su fungoterapija – gydomaisiais grybais – susipažinau šiek tiek vėliau, kai rimtos pagalbos prireikė mano šeimos nariui. Jis buvo patyręs du infarktus, jam buvo šuntuotos kraujagyslės. Kas 7–8 metai šuntavimą reikėjo kartoti. Žinojau, kad pooperacinis laikotarpis yra net labai nelinksmas, tad ėmiau ieškoti būdų, kaip apsieiti be dar vieno šuntavimo. Taip atradau Tibeto aukštikalnių grybus, turinčius nepaprastų gydomųjų galių.
Pasitarus su Rytų medicinos specialistais, mano pacientas ėmė vartoti jų skirtus grybų preparatus, o skirtų cheminių vaistų dozę mažinome – paskutinę tabletę jis nurijo 48 gydymo parą, ir štai jau dveji metai nevartoja jokių cheminių vaistų. Paciento savijauta puiki, jis niekuo savęs neriboja. Pagerėjo ir jo regėjimas, akinius teko keisti net 1,5 dioptrijos silpnesniais.
Gydomieji grybai – tai valgomieji grybai kordicepsas, linčži, aromatingasis grybas ir hericijus. Kinai jau seniai ir nuolat juos naudoja maistui. Šiuose grybuose yra visos žmogaus organizmui reikalingos mineralinės medžiagos ir vitaminai.
Aukštesnieji valgomieji grybai yra vieni geriausių adaptogenų. Vartojant juos mažėja fizinis ir protinis nuovargis, gerėja bendra savijauta, organizmas tampa atsparesnis perkaitimui, dideliems fiziniams krūviams, pagerėja kai kurios sutrikusios organizmo funkcijos. Grybuose esančių polisacharidų dėka organizmo imunitetas padidėja 10-15 kartų.
Nėra dienos, kad nesistebėčiau kordicepso preparatų poveikiu. Man ypatingą įspūdį paliko mergaitė, kuriai prieš 2,5 metų buvo diagnozuota pati baisiausia galvos smegenų vėžio rūšis – vienas židinys buvo smegenų paviršiuje, dar keli – giliau. Paviršinis auglys buvo pašalintas, tačiau kitų operacijos būdu nebuvo galima liesti. Mergaitei buvo labai stipriai išreikštas žvairakiavimas, jai dvejinosi akyse.
Po trijų mėnesių kordicepso preparatų vartojimo židinių neliko. Mergaitė baigė gimnaziją, džiaugiasi jaunyste.
Kordicepsas padėjo ir kitiems ligoniams, sirgusiems vėžiu. Kartais ir pačiam sunku patikėti: žmonės kentėjo ne metais, o dešimtmečiais, tačiau po šio gydymo liga pradingdavo.
Grybai veiksmingi ir sergant cukriniu diabetu. Yra du diabeto tipai – pirmo ir antro. Sergant pirmo tipo diabetu dauguma insuliną gaminančių ląstelių būna žuvusios, likusios yra pažeistos, o jų veikla susilpnėjusi. Išlikusių ląstelių veiklą galime atkurti ir taip padėti ligoniui. Sergant antro tipo diabetu ląstelių yra pakankamai, tačiau jos veikia silpnai. Tad jas užtenka tik pastimuliuoti. Vartojant grybų preparatus, beveik visais atvejais galima atsisakyti medikamentinio gydymo.
Nors grybų preparatai yra natūralus produktas, tačiau ir juos reikia vartoti protingai. Pagal Rytų medicinos sistemą pirmiausia organizmas valomas, tada sureguliuojamas ir tik tuomet papildomas trūkstamomis, gyvybinei veiklai palaikyti reikalingomis medžiagomis bei elementais.
šios trys grandys turi būti išlaikomos – kai prasideda pešiojimas po šiaudą iš gniūžtės, tai ir poveikis būna silpnesnis. Visi grybų preparatai veikia sinergiškai – sustiprina vienas kito veikimą. Norint pasiekti gerų rezultatų, dėl preparatų vartojimo reikėtų konsultuotis su gydytojais, tačiau jeigu tenorima vartoti juos profilaktiškai, pavyzdžiui, kad nesusirgtumėte peršalimo ligomis, su gydytoju tartis nebūtina.
Didelė dalis ligonių, pasirinkusių alternatyvią mediciną, slepia tai nuo gydytojų, nes dažnai sulaukia labai kategoriško draudimo tai daryti. Kodėl toks neigiamas dalies medikų požiūris į netradicinius gydymo būdus?
Tam paaiškinti yra ne viena priežastis. Pirma – nežinojimas: gydytojas neigia tai, ko nesupranta. Jis privalo domėtis naujienomis ir jas permąstyti – ar tai yra logiška, ar jas galima priimti, o jeigu negalima, kodėl taip yra.
Kitas nerimą keliantis dalykas yra perdėtai glaudūs ryšiai su farmakoterapija. Todėl atsiranda visokių pagundų, atlygių ir ryšių, pagrįstų vien tik komerciniais santykiais.
Rytų medicina plinta nepaprastai greitai. Mūsų žymaus kardiochirurgo akademiko Jurgio Brėdikio dėka Rytų medicina dėstoma Kauno medicinos universitete.
Mes neturėtumėme skirstyti medicinos į Vakarų ir Rytų. Medicina yra viena, tiek vienoje, tiek kitoje yra gerų dalykų, tad abi jas derinant ir taikant pasieksime gerų rezultatų.“
Užrašė Ligija Žilevičienė
SXC.hu nuotr.
