Žmogui prakaitavimas – ir natūralus, ir naudingas. Tokiu būdu organizmas reguliuoja šilumą, ginasi nuo išorinės kaitros arba vidinio karščiavimo. Be to, su prakaitu iš organizmo pasišalina toksinai. Ne veltui Senovės Egipte, norint pasiteirauti apie sveikatą, buvo klausiama: „Kaip jūs prakaituojate?“ Tačiau gerai yra viskas, kas saikinga.
Jei prakaito išsiskyrimas nesusijęs su padidėjusia kūno temperatūra, galima kalbėti apie hiperhidrozę. Ji būna bendra ir vietinė.
Bendras kūno prakaitavimas, ypač jei šaltas prakaitas išpila naktį, rimtas pagrindas nerimauti. Juk tai daugelio ligų, pavyzdžiui, nervinių sutrikimų, vegetatyvinės sistemos pažeidimų, kai kurių infekcinių arba endokrininių patologijų (cukrinio diabeto, skydliaukės hiperfunkcijos ir kt.), vienas iš požymių.
Jeigu, be prakaitavimo, dar yra padažnėjęs pulsas, būna netikėti paraudimai ir išbalimai, labiausiai tikėtina, kad tai vegetodistonijos požymiai.
Kai drėgsta rankos, kojos ir vargina skausmas krūtinėje – reikėtų kreiptis į kardiologą, nes taip pasireiškia širdies negalavimai. Jei, be prakaitavimo, skauda juosmens srityje, sutrinka šlapinimasis, būtina skubiai kreiptis į nefrologą, kad būtų ištirti inkstai.
Prakaitavimas ir sąnarių skausmai byloja apie reumatą, o jei dar vargina kosulys ir skausmas plaučiuose, galima įtarti tuberkuliozę.
Dalinis prakaitavimas
Jei per dieną sudrėksta tik pėdos, delnai arba pažastys, bėgti pas gydytojus neverta. Čia nereikia jokios ypatingos diagnostikos, aišku ir taip – tai dalinė hiperhidrozė. Tai būdinga trims procentams žmonių pasaulyje.
Jų prakaito liaukos dirba ne įprastu, o sustiprintu režimu – išskiria prakaitą ne tada, kai karščiuojama, o tuomet, kai žmogus jaudinasi. Dažnai dalinė hiperhidrozė būna paveldima, yra susijusi su padidėjusiu centrinės nervų sistemos jautrumu. Pastebėta, kad dėl padidėjusio prakaitavimo cholerikai kenčia daug dažniau nei flegmatikai ar melancholikai.
Vis dėlto, kad diagnozė būtų tikslesnė, reikia pasitikrinti pagal šiuos požymius. Dalinę hiperhidrozę liudija tokie faktoriai:
vienodai prakaituoja ir rankos, ir pažastys;
odos prakaitavimas probleminėse vietose sustiprėja jaudinantis ar patiriant stresą;
pažastys ima gausiai prakaituoti lytinio susijaudinimo metu;
naktį neprakaituojama;
per dieną prakaituoja tik rankos, o kūnas ne;
dalinis prakaitavimas pastebimas ne mažiau kaip 6 mėnesius.
Pagausėjęs tam tikrų vietų prakaitavimas – ne liga. Jei žmogus dėl to nejaučia didelio nepatogumo, galima per daug nesijaudinti. Tačiau jei tai trukdo gyvenime ir gadina karjerą, šios nemalonios gamtos dovanos geriau atsikratyti.
Kokia išeitis
Ąžuolo žievės ir žolelių vonelės veiksmingos tiek pat, kiek ir savitaiga. Raminamieji preparatai duoda apčiuopiamesnės naudos, jei nepaisysime jų šalutinių reiškinių, tokių kaip mieguistumas ir sumažėjusi dėmesio koncentracija. Daugelio vartojami preparatai su formaldehidu neretai sukelia alergiją ir suerzina odą. Todėl imtis šių pavojingų priemonių neverta.
Labiausiai paplitusios priemonės nuo prakaito – antiperspirantai. Tiesa, jie tinka tik tiems, kurie neserga tikra hiperhidroze.
Dar viena galimybė, kad rankos ir pažastys išliktų sausos – taikyti jonoforezės metodą, kai pasitelkiama silpna elektros srovė. Tam naudojamos specialios vonelės, kuriose reikia po pusvalandį laikyti rankas vieną du kartus per savaitę. Esant lengvo laipsnio hiperhidrozei efektyvumas – 80 proc.
Pažastims šis metodas ne visada tinka, o delnams teigiamų rezultatų būna apie 30 procentų. Naudoti jonoforezę reikia visą gyvenimą.
šis metodas netinka žmonėms, turintiems širdies stimuliatorių ir kitokių metalinių protezų, jo negalima naudoti nėščiosioms.
Parengė A.Kaminskienė
“Sekundė”
SXC nuotr.
