„Dažniausiai tai tėra raumenų patempimas, tačiau kartais ūmus skausmas gali įspėti ir apie rimtesnį susirgimą“, – pabrėžė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojas neurologas Kęstutis Kudžma.
Simptomas – vienas, ligų – daug
Nugaros skausmus bent kartą gyvenime patiria beveik 80 proc. gyventojų. „Jeigu nugarą pradeda skaudėti po patirto fizinio krūvio, tačiau po kurio laiko maudimas nuslopsta, jaudintis nereikėtų. Greičiausiai tai tėra raumenų patempimas, kurį galima numalšinti įvairiais gydomaisiais tepalais ar raumenis atpalaiduojančia mankšta. Tačiau jeigu ūmus skausmas atsiranda staiga, o anksčiau nugaros niekada neskaudėdavo, vertėtų pasikonsultuoti su specialistu“, – teigė K.Kudžma.
Šmų nugaros skausmą daugelis palaiko radikulitu. „Sako: susuko nugarą. Iš tiesų radikulitas tėra simptomas. Nugarą gali skaudėti dėl daugelio priežasčių, o pagrindinis simptomas visuomet yra vienas – skausmas“, – aiškino gydytojas neurologas.
Jeigu skausmas nepraeina per tris dienas, reikėtų apsilankyti pas savo šeimos gydytoją. Įvertinęs situaciją jis nusprendžia, ar reikalinga specialisto konsultacija.
„Neurologo paprastai prireikia, jeigu skausmas išplinta į kojas, pilvą ar kirkšnis, tirpsta kojos, atsiranda silpnumas, dubens organų funkcijos sutrikimai – šlapimo sulaikymas arba, atvirkščiai, – nelaikymas, taip pat jeigu įtariama, kad skausmas yra neuropatinis – atsiradęs dėl pačios nervų sistemos pažeidimo. Tuomet ieškoma tikroji skausmo priežastis“, – dėstė K.Kudžma.
Nugaros skausmas gali pranešti apie stuburo traumas, išvaržas, medžiagų apykaitos sutrikimus, sąnarių pakitimus, kaulines stuburo ataugas, nervų uždegimą, infekcijas ir net auglius. „Paprastus nugaros skausmus galima vadinti jaunų žmonių liga, nes vyresniame amžiuje jie retai atsiranda, o jeigu ir atsiranda, visuomet galima numanyti, jog tam yra rimta priežastis“, – pabrėžė gydytojas.
Kada reikėtų sunerimti
Dėl netaisyklingos kūno padėties ar raumenų apkrovimo atsiradę nugaros skausmai, K.Kudžmos teigimu, nėra grėsmingi, kol nepradeda plisti po kūną ar neužsitęsia ilgiau nei pusmetį.
„Sunerimti reikėtų, jeigu priklausote vadinamosioms rizikos grupėms. Pavyzdžiui, jeigu pakilojus bulvių maišą pradeda mausti nugarą, tai nieko baisaus, normalu. Tačiau jeigu peržengėte septyniasdešimtmetį, ir dėl tokių pačių aplinkybių atsirado ūmus skausmas, didelė tikimybė, kad tai nėra paprastas raumenų patempimas“, – aiškino gydytojas neurologas.
Atidesniems reikėtų būti ir tiems žmonėms, kurie neseniai patyrė traumą, staiga neteko svorio, dėl neaiškių priežasčių pradėjo karščiuoti ar ilgą laiką vartojo tam tikrus vaistus.
Visiems kitiems dėl lokalių ir trumpalaikių nugaros skausmų nerimauti nereikėtų – didžiąją dalį visų nugaros skausmų sukelia paprasti raumenų patempimai, pertempimai ar perpūtimai. „Skausmas yra žmogaus draugas. Jis įspėja, kad kažką darai netinkamai. Jeigu skausmo nepaisai, nekeiti kūno padėties, nepailsi, natūralu, kad sulauksi nemalonių pasekmių. Skausmas ragina mus kažką daryti kitaip“, – teigė K.Kudžma.
Nugara turi būti tiesi
Surietus nugaros skausmams, pirmiausia reikia sumažinti raumenų įsitempimą. „Suraskite tokią kūno padėtį, kurioje nugaros nebeskauda, ir atsipalaiduokite. Atsigulkite ant grindų ar kito kieto pagrindo, ir nesikelkite, kol skausmas praeis“, – patarė gydytojas neurologas. Tinka ir raumenis atpalaiduojanti mankšta, masažai, įvairūs tepalai. „Vaistinėje paprašykite paprasčiausio tepalo, kuris malšina nugaros skausmus, išgerkite nuskausminamųjų“, – mokė K.Kudžma.
Siekiant išvengti raumenų patempimo, patartina nugarą visuomet laikyti tiesią, vengti staigių pasisukimų, keliant sunkius daiktus pritūpti, o ne lenkti nugarą, nešti juos ne ištiestomis rankomis, o spausti prie pilvo, atsilošus.
„Stenkitės, kad nugara visuomet būtų tiesi – jokiu būdu ne pakrypusi kampu ar į šoną. Darže dirbkite ne susilenkę, o ropodami keturiomis“, – aiškino gydytojas neurologas. Mažai judant raumenų tonusas blogėja, todėl jie tampa lengviau pažeidžiami. Raumenis gali sustiprinti reguliari mankšta. Tinka plaukimas, bėgiojimas, joga, šokiai.
Paprastos, bet veiksmingos priemonės
Ant skaudamos vietos uždėkite varnalėšos lapų, garstyčių lapelių, melisų ar mėtų ir apriškite nugarą šiltu vilnoniu šaliku.
Pasiruoškite kompresą iš liepos lapų. Keturis valgomuosius šaukštus sausų susmulkintų lapų užplikykite verdančiu vandeniu, suvyniokite į marlę ir pridėkite prie skaudamos vietos.
Skaudamą vietą reikia trinti rankomis iš apačios į viršų kelias, o esant stipriam skausmui – 5 min. (delnus reikėtų suvilgyti trynimams skirtu tepalu). Po to skaudamą vietą šiltai susukite ar apklokite, kad nugaros neperpūstų net menkiausias vėjas.
Almutė Blaževičiūtė
SXC.hu – Edwin Pijpe nuotr.
