Pajutus pirmuosius peršalimo simptomus – perštinčią gerklę, kosulį, slogą, bendrą silpnumą, ne visada reikia skubėti griebtis cheminių vaistų. Anot BENU vaistininkės Ingos Norkienės, per pirmąsias tris paras ypač svarbu leisti sau ilsėtis, gerti daug šiltų skysčių ir vengti streso – geriau atraskite, kas kelia nuotaiką. Jeigu per šį laiką sveikata negerėja ar simptomai netgi sunkėja – tarkitės su gydytoju ar vaistininku ir nenustokite vartoję pakankamai skysčių.
Peršalimo ligas sukelia ne pats šaltis, o įvairūs mikroorganizmai, kurie suaktyvėja staigiai nukritus kūno temperatūrai. Dažniausiai jie ima daugintis nosiaryklės mikrofloroje ir sukelia tonzilitą (anginą), faringitą, rinitą, sinusitą, laringitą bei kitas viršutinių kvėpavimo takų ligas. Vaistininkė I. Norkienė sako, kad peršalimo sezonas šiemet prasidėjo anksti – dar rugpjūčio mėnesį, ir besiskundžiančiųjų kosuliu, skaudančia gerkle nemažėja iki šiol.
„Susirgus pirmas tris paras galima gydytis namuose, jeigu padėtis neblogėja. Tuo metu svarbu ilsėtis ir leisti organizmui pačiam kovoti su virusu. Tam labai svarbu vartoti daug skysčių, kurie turi būti šilti, bet ne karšti, nes dėl uždegimo skaudančią gerklę, karštas gėrimas dar labiau dirgins. Gerti galima arbatas, sultinį, šiltą vandenį“, – sako farmacininkė.
Kodėl sergant reikia daug skysčių?
Anot I. Norkienės, suaugusiam žmogui per dieną rekomenduojama išgerti 2–2,5 litro skysčių, tačiau sergant šis poreikis padidėja. „Skysčius gerti būtina tiek suaugusiems, tiek vaikams – nuolat tai sakome klientams vaistinėje ir tai nėra tik tušti žodžiai. Vartojant skysčius, paspartinamas ligas sukeliančių mikroorganizmų ir jų išskiriamų toksinų šalinimas iš organizmo, taip pat apsaugome kūną nuo dehidratacijos. Didelis suvartojamų skysčių kiekis padeda kūnui vėsintis per prakaitavimą, tam ypač tinka liepžiedžių, aviečių, bruknių arbatos. Jeigu vartojami cheminiai vaistai temperatūrai mažinti, taip pat svarbu gerti pakankamai skysčių, nes priešingu atveju vaistai neveiks tinkamai“, – aiškina farmacininkė.
Tačiau I. Norkienė temperatūrą mažinančius vaistus siūlo pradėti vartoti temperatūrai pakilus aukščiau 38,5 laipsnio, jeigu žmogus iki to laiko nesijaučia labai prastai. Mat karščiuodamas organizmas kovoja su virusais ar kitais patogenais, taigi numušdami neaukštą temperatūrą, tik darome sau meškos paslaugą.
Paprastai virusinių peršalimo ligų simptomai trunka 7–10 dienų ir ryškesnių pasekmių sveikatai neturi, tačiau kartais gali išsivystyti ir antrinė infekcija, kurią sukelia bakterijos. Tokiu atveju, gausus skysčių vartojimas išlieka toks pat aktualus, tačiau dažniausiai prireikia ir gydymo antibiotikais.
„Niekada neužsiimkite savigyda ir nepradėkite antibiotikų vartoti savo nuožiūra ir juolab nuo pirmosios susirgimo dienos. Antibiotikai neveikia virusų, taigi nepasieksite jokio rezultato ir tik didinsite bakterijų atsparumą. Bet jeigu trečią-ketvirtą parą nuo negalavimo pradžios, sveikata vis dar prastėja, karštis neslūgsta, kreipkitės į medikus, kurie nustatys ligos sukėlėją ir paskirs tinkamą gydymą“, – sako I. Norkienė.
Arbatų pasirinkimas
Skysčiai reikalingi organizmo funkcijoms palaikyti, todėl pakankamas jų kiekis, anot I. Norkienės, svarbus visada, ne tik sergant: „Kartais net nebūna tikro peršalimo – žmogui tiesiog trūksta skysčių, jis užkimsta, gali ir gerklę perštėti. Bet pageria šiltų arbatų ir viskas praeina. Taip pat vaikams labai svarbu nuolat priminti gerti skysčių, nes jie ne visada patys pasakys apie jaučiamus simptomus. Patariu tėvams patikrinti vaikų lūpų kampučius – jeigu juose nesimato seilių, lūpos atrodo sausos – vaikui tikrai trūksta skysčių“, – sako farmacininkė.
Vaistinėje galima įsigyti ne tik įvairių vaistažolių ir jų mišinių, tinkančių arbatoms nuo peršalimo ligų, bet ir augalinės kilmės gėrimų – tai vandenyje tirpūs milteliai su augaliniais ekstraktais. I. Norkienė pataria, kokios vaistažolės labiausiai tinka esant peršalimo simptomams:
Pixabay.com/Natalie_Corot nuotr.
- Liepžiedžiai, avietės, bruknės skatina prakaitavimą, gali padėti mažinti temperatūrą.
- Islandinė kerpena ramina uždegimo sudirgintą gerklę, nujautrina gleivinę, taigi mažėja kosulys.
- Čiobreliai skatina atsikosėjimą, padeda palaikyti viršutinių kvėpavimo takų funkciją.
- Gysločių lapai, tūbių žiedai, šalavijas gali padėti mažinti gerklės ir ryklės sudirgimą.
- Šeivamedžio žiedai turi priešuždegiminį poveikį, juodauogių šeivamedžių vaisiai, kaip ir erškėčių vaisiai, liepų žiedai, vingiorykščių žolė ar imbieras, gali padėti palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą, padėti apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos.
- Ramunėlių žiedai gali padėti palaikyti viršutinių kvėpavimo takų funkciją, didinti organizmo atsparumą išorinei aplinkai.
- Melisų lapai taip pat dedami į peršalimo ligų arbatų mišinius, nes turi raminamąjį poveikį, o sergant poilsis yra labai svarbus. Miego kokybę gali padėti gerinti ir ramunėlių, liepų žiedai.
Ramybė, visavertis maistas ir grynas oras
Sergant ne tik apima bendras kūno silpnumas, bet neretai dingsta ir apetitas. Tačiau vaistininkė sako, kad rūpintis mityba yra lygiai taip pat svarbu, kaip vartoti daug skysčių ir tinkamai ilsėtis.
„Sloguojant, skaudant gerklę, karščiuojant, dažnai nesinori valgyti, nes užsiblokuoja skonio, uoslės receptoriai ir maistas tampa beskonis. Tačiau organizmui reikia energijos, todėl geriausia rinktis lengvai virškinamą, baltymais turtingą maistą, pavyzdžiui, sriubas, košes, troškintas daržoves. Maistas turi būti švelnios tekstūros, nerūgštus ir neaštrus – kad neerzintų gerklės. Taip pat sergant reikėtų vengti riebaus, kepto, sunkiai virškinamo maisto, kad didžiąją energijos dalį organizmas galėtų skirti kovai su infekcija, o ne virškinimui. Tai yra dar viena priežastis, kodėl sergant gali dingti apetitas“, – sako BENU vaistininkė.
Maisto racione taip pat turėtų būti produktų, turinčių vitamino C, kuris ypač svarbus imuninės sistemos veiklai, dalyvauja energijos apykaitoje, padeda mažinti nuovargį. Organizme vitaminas C veikia ir kaip antioksidantas,saugantis ląsteles nuo laisvųjų radikalų žalos.
Vitamino C gausu raugintuose kopūstuose, citrusiniuose vaisiuose, pomidoruose, brokoliuose, paprikose, spanguolėse, erškėtrožių vaisiuose. Tačiau farmacijos specialistė perspėja nepadauginti rūgščių vaisių, nes juose esanti rūgštis gali dar labiau sudirginti perštinčią gerklę.
Norint kuo greičiau pasveikti, anot I. Norkienės, būtina dažnai vėdinti kambarius, drėgnai valyti paviršius. O jeigu nėra temperatūros, reikia eiti ir į lauką pasivaikščioti, pakvėpuoti drėgnu grynu oru, nes deguonis stimuliuoja kvėpavimo ir imuninę sistemas, aktyvina ląstelių procesus – tai padeda greičiau pasveikti. Svarbu tinkamai apsirengti, lauke vaikščioti ramiai, neperkaisti ir vengti skersvėjų.
Pixabay.com/StockSnap nuotr.
