Kodėl tarpusavyje nedera
Organizmas linkęs kuo greičiau atsikratyti kiekvieno į jį patekusio svetimkūnio, net jeigu jis yra vaistas. Tuo rūpinasi visas rinkinys fermentų, gausiausiai susikaupusių kepenyse. Šie fermentai suskaido vaistus iki tokių produktų, kurie lengvai pasišalina iš organizmo.
Kai fermentui tenka apdoroti keletą tuo pačiu metu patekusių vaistų, jis pasirenka tik vieną, labiausiai jam „patinkantį“, o kitiems tenka laukti „savo eilės“.
Todėl vieni vaistai iš organizmo pasišalina greičiau, kiti lėčiau. Dėl to jų gydomasis poveikis sustiprėja arba susilpnėja. Panaši situacija susiklosto ir tuomet, kai vaistai į organizmą patenka su tam tikromis medžiagomis, esančiomis maisto produktuose, gėrimuose, tabako dūmuose.
Apie suderinamumą
Neretai maisto produktuose esančios medžiagos sutrikdo vaistų poveikį. Paprastai tai atsitinka skrandyje ir žarnyne. Todėl, pavyzdžiui, vartojant tetracikliną, reikia vengti pieno produktų ir vaisių, o aspirino negalima užgerti pienu, ypač kai jį tenka vartoti kasdien.
Pasitaiko tokių maisto produktų ir vaistų derinių, kurie tiesiog pavojingi. Pavyzdžiui, vartojant kai kuriuos vaistus, veikiančius smegenų veiklą, būtina atsisakyti sūrio, grietinėlės, alaus, vyno, o vartojant kai kuriuos antidepresantus, negalima valgyti razinų, jogurtų, sūrių ir baklažanų.
Vienas iš nesuderinamų su vaistais produktų yra greipfrutų sultys. Paaiškėjo, kad jomis negalima užgerti tam tikrų širdį gydančių vaistų, nepaisant šio įspėjimo, galima tuos vaistus perdozuoti.
Būtina atsisakyti alkoholio
Yra vaistų, kuriuos vartojant alkoholį gerti labai pavojinga. Tai dauguma nervų sistemą veikiančių vaistų, kai kurie antibiotikai, tam tikri skausmą malšinantys vaistai. Jeigu žmogus sistemingai gydosi indometacinu ar ibuprofenu ir tuo pačiu metu piktnaudžiauja alkoholiu, gali sutrikti jo širdies ritmas, pablogėti bendra savijauta, pradėti ūžti ausyse.
Kai kurių širdies ligas ir didelį kraujospūdį gydančių vaistų sąveika su alkoholiu tiesiog ypatinga. Jų suvartojęs, žmogus ne tik kietai užmiega, bet ir pabudęs neprisimena, kas jam atsitiko.Užgėrus alkoholiu nitrogliceriną, gali išsivystyti ūmus širdies nepakankamumas.
Alkoholis sustiprina antihistamininių vaistų poveikį centrinei nervų sistemai. Prie vairo negalima sėsti ne tik suvartojus juos kartu, bet ir, pavyzdžiui, iš vakaro prarijus tabletę, o ryte išgėrus taurelę degtinės. Beje, vaistų poveikis gali pakisti ir vartojant juos su kofeino turinčiais gėrimais. Pavyzdžiui, vartojant kai kuriuos antibiotikus ar vaistus, malšinančius skrandžio skausmus, kava ar kolos gėrimai gali padidinti nervingumą ir sudirginti skrandį.
Poveikį keičia rūkymas
Sakoma, kad rūkaliams reikia vartoti dvigubas vaistų dozes, nes jie ilgiau nepasisavinami. Iš tikrųjų tabako dūmai neturi įtakos vaistų pasisavinimui, bet sulėtina jų pasišalinimą iš organizmo. Taip yra todėl, kad toksiniai tabako dūmų komponentai gali pagreitinti kai kurių vaistų apdorojimą kepenyse.
Vienas iš tokių komponentų yra benzopirenas. Žmogus, per dieną surūkantis visą pakelį cigarečių, gauna maždaug 0,001 g šio nuodo. Nuolat dirginamos rūkalių kepenys skuba apdoroti kai kuriuos vaistus ir kartu susilpnina jų poveikį. Pavyzdžiui, rūkaliaus organizme iš paracetamolio gali susiformuoti labai toksiški produktai, ypač kenkiantys kepenims.
Rūkantįjį sunkiau gydyti ir nuo bronchinės astmos. Šią ligą gydančių vaistų poveikis rūkaliaus organizme gerokai susilpnėja. Dėl to astmos priepuolis gali baigtis mirtimi.
Nustatyta, kad tabako dūmai pakeičia daugiau nei 30 vaistų gydomąjį poveikį. Todėl susirgus derėtų atsisakyti rūkymo.
Parengė G.Alksnis
Nuotr. Neretai maisto produktuose esančios medžiagos sutrikdo vaistų poveikį.
“Sekundė”
