LOR skyriuje vyksta intensyvus darbas, nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai nėra plati sritis, tačiau šio profilio patologijų yra labai daug. Anksčiau, kaip pastebi šio skyriaus specialistai, būdavo ryškesnis ligų sezoniškumas, kai kurios iš jų paūmėdavo rudenį ar pavasarį, dabar skyrius ir šalia esanti LOR konsultacinė poliklinika visad pilni.
Dėl amžiaus pokyčių, įgimtų savybių, aplinkos poveikio kiekvienas girdime šiek tiek skirtingai. Į ką turėtume atkreipti dėmesį norėdami išsaugoti gerą klausą, nėra vienintelio atsakymo, sako gydytoja D. Jocienė, nes klausos organai stipriai įtakojami kitų organizmo sistemų.
Kodėl klausa silpnėja?
Gydytoja D. Jocienė prisimena puikų savo praktikos atvejį, kai į kabinetą atėjo 102 metų pacientė, sunerimusi dėl klausos pablogėjimo. Išklausiusi gydytojos aiškinimo, kad kiekvieno žmogaus klausa metams bėgant silpnėja, kad yra nustatytos fiziologinės amžiaus normos, ir tai yra normalu, o svarbiausia, kad būdama tokio amžiaus gali susikalbėti ir dėl to gerai jaustis, pacientė sako: „Bet anksčiau buvo geriau!“
Specialistai, be sunkesnių patologijų, nurodo tris dažniausias pablogėjusios klausos, prikurtimo priežastis. Tai sloga ir jos komplikacijos (ausų uždegimai), sieros kamštis ir galvos smegenų kraujotakos bei klausos nervo susilpnėjimas.
Mūsų kalbamoji zona yra vidutinio dažnumo garsai. Gydytoja D. Jocienė sako, jog tada, kai žmogus pastebi, kad neprigirdi kitų kalbos, jo klausos susilpnėjimas yra toli pažengęs. Pacientas tikisi, kad pavartojus gydytojo paskirtų vaistų klausa sugrįš. Deja, taip nėra. Vaistai gali tik neleisti klausai toliau silpnėti. Kitas žmogus girdi, kad aplinkiniai kalba, bet negali suprasti, ką jie sako. Tai irgi amžiaus pakitimai, kuriems reikėjo anksčiau užbėgti už akių.
Klausos ir pusiausvyros organas ausis skirstoma į išorinę, vidurinę ir vidinę. Išorinę ausį sudaro ausies kaušelis, išorinė klausomoji landa, būgnelis, vidurinę ausį — būgninė ertmė, ausies speninė atauga, klausomieji kauliukai (plaktukas, priekalas ir kilpa) bei ausies trimitas. Vidinė ausis — ausies sraigė, prieangis ir pusratiniai kanalai.
Nosis taip pat skirstoma į išorinę nosį ir nosies ertmę. Nosies ertmė pereina į nosiaryklę. Gerklos — tai balso organas. Jas sudaro gerklų kremzlės, gerklų raumenys ir balso stygos. Ties kvėpavimo ir virškinimo traktų susikirtimo vieta išsidėsto migdolai (tonzilės). Visi šie svarbias funkcijas atliekantys organai yra ne tik arti vienas kito, bet ir neatskiriamai susiję, todėl ir diagnozuojant susirgimus tenka įvertinti ne vieno organo funkcijas.
Sloga — nerimta liga tik nesergantiems
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad vaikams sloga dažnai komplikuojasi ausų uždegimu. Taip yra todėl, kad vaikų klausomasis vamzdelis yra trumpesnis ir platesnis negu suaugusiųjų. Kūdikiai didesnę laiko dalį praleidžia gulėdami, tad nosies sekreto, kartais net ir atpilamo maisto patenka į ausis. Dėl to klausomasis vamzdelis, kuris turi ventiliuotis, užsidaro, susiaurėja. Į vidurinę ausį patenka per mažai oro, susidaro neigiamas slėgis ir būgnelis įlinksta. Dėl neigiamo slėgio į gleivinę, kuri yra išklojusi tą būgninę ertmę, pereina skystis. Jeigu šis skystis supūliuoja, prasideda pūlingas uždegimas. Skystis pablogina ir klausą. O svarbiausia, kad sloguojantis vaikas negali pavalgyti, negali čiulpti, dėl to verkia, yra alkanas ir neramus.
Dažna diagnozė — baro otitas, skrydžio metu dėl slėgio skirtumų atsiradęs ausies uždegimas. Dažniausiai toks uždegimas prasideda sloguojantiems žmonėms. Todėl prieš skrydį lėktuvu sloguojantis žmogus turi įsilašinti lašiukų, atverti nosį, normaliai kvėpuoti, čiulpti ledinukų ar kramtyti gumą.
Pastaraisiais metais padaugėjo kelionių į šiltuosius kraštus, keliaujama ne tik vasarą. Gyvenimą pakeičia neįprasti karščiai. Žmonės maudosi Viduržemio ir kitose šiltose jūrose, populiarėja nardymas — į ausis patenka vandens. Šiltųjų vandenų yra kitokia, mums neįprasta mikroflora, todėl susergama pūlingais ausų uždegimais. Jeigu sloguojantis žmogus skrenda lėktuvu, jis grįžta sirgdamas komplikuotu sinusitu. Šalti gėrimai pavojingi ryklei, dėl tokio gaivinimosi gerklos gali pabrinkti, žmogų dusina, sunku kvėpuoti. Tai sunkių ligų pradžia.
Kodėl prireikia neurologų?
Išorinis ausies kaušelis yra garso lokatorius. Toliau garsas eina kanalu iki būgnelio, šis suvirpa, sustiprina garsą. Prie būgnelio esantis plaktukas, priekalas ir kilpelė yra susijungę sąnariukais. Kilpelė remiasi į vidinę ausį, į kaukolės sritį, kur esama limfos skysčio. Virpesys perduodamas į šį skystį, o skysčio virpėjimas sukelia neuroimpulsus, kurie pasiekia klausos nervą. Toliau klausos nervo signalą analizuoja galvos smegenys.
Vidurinėje ir vidinėje ausyje vykstantis procesas reguliuoja ne tik klausą, bet ir žmogaus pusiausvyrą. Jeigu užsitęsia vidurinėje ausyje vykstantis uždegimas, infekcija gali patekti ir į vidinę ausį, dėl to gali pakenkti klausos nervą, sukelti pūlingą uždegimą.
Siekiant atsakyti į klausimą, kodėl blogėja klausa, tenka prisiminti, ar šeimoje nebuvo asmenų, kurie dar būdami jauni ėmė blogai girdėti. Be paveldėjimo, kita svarbi silpnėjančios klausos priežastis — blogėjanti galvos smegenų kraujotaka, blogesnis klausos nervo aprūpinimas ir silpnesnis jo laidumas. Kraujotaka silpnėja dėl aterosklerozės, kaklo slankstelių osteochondrozės vystymosi.
Tai ir viena iš priežasčių, dėl ko atsiranda ūžesys ausyje. Šiandien mokslininkai kai kuriais atvejais siekiant pašalinti ūžesį, netgi siūlo suardyti vidinę ausį, klausos nervo pradžią — tačiau žmogus ta ausimi negirdėtų. Problemą sprendžiantys specialistai teigia, kad ir tai ne išeitis, nes ir klausai išnykus ūžesys lieka.
Tik ausis turi sieros liauką
Viena iš paprasčiausių prikurtimo priežasčių — sieros kamštis. Niekur kitur, tik išorinėje ausyje esanti sieros liauka gamina apsauginių, priešuždegiminių savybių turinčią sierą. Jeigu maudantis, plaukiojant sieros kamštis išburksta ar įstringa ausies landoje, sieros kamštį tenka išplauti gydymo įstaigoje.
Anot gydytojos D. Jocienės, niekas netyrė, kodėl vieniems žmonėms sieros kamštis susiformuoja dažniau, kodėl vis toje pačioje ausyje. Gydytoja svarsto — gal dažniau toje ausyje, ant kurios pusės miegama, — oda sušyla, gerėja kraujotaka ir galbūt aktyvesnė yra ir sieros liauka.
Silpnėjančios klausos gydymas — tai galvos smegenų kraujotaką gerinantys vaistai, kraujotaką skatinanti mankšta, kaklo srities masažas ir kt.
Dabar, anot gydytojos, yra plačių galimybių „protezuoti“ klausą — pritaikyti žmogui tinkamą klausos aparatą, sustiprinantį klausos nervą ir pagerinantį laidumą. Šiandien jau yra nemažai vaikų, kuriems dėl kurtumo implantuotas dirbtinis (kohlearinis) klausos nervas. Tokias operacijas negirdintiems vaikams reikia daryti kaip įmanoma anksčiau, kad vystytųsi vaiko kalba, kad ilgiau pabuvęs tylos apsupty ir netikėtai iš tylos ištrauktas vaikas neišsigąstų kitokio pasaulio.
Nijolė Jurgilienė,
šiaulių apskrities ligoninės atstovė spaudai
Autorės nuotr. Gydytoja Danguolė Jocienė sako, jog tada, kai žmogus pastebi, kad neprigirdi kitų kalbos, jo klausos susilpnėjimas yra toli pažengęs.
“Šiaulių kraštas”
