Matė organizmą vientisą
Klasikinė homeopatija – vokiečių gydytojo Samuel Hahnemann XVIII amžiaus pabaigoje atrastas unikalus gydymo metodas. 1829 m. “Organon of Medicine” III leidimo pratarmėje S. Hahnemann rašė: „Turėčiau manyti, jog labai stokoju žemiškojo apsukrumo, kad dar būdamas gyvas visuomenės labui paskelbiu apie gydymo meną, kurį įvaldęs esu aš vienas. Mano valia galėtų būti tiesiog laikyti jį paslaptyje… , bet… žinau, kodėl aš buvau čia, Žemėje – kad pats kiek tik įmanoma tobulėčiau ir tobulinčiau visa, ką galiu aplink save“.
„Sveikame organizme gyvybė – jėga, kuri fizinį kūną daro gyvą, valdo jį, nenusakomu būdu funkcijų ir jutimų dėka išlaiko visas organizmo dalis puikiame, harmoningame veikime, kad mūsų aktyvus, aiškiai mąstantis protas galėtų laisvai priimti šį natūralų, sveiką instrumentą siekti aukštesnių mūsų egzistencijos tikslųi (Organon VI leidimas § 9).
S. Hahnemann‘ui geniali idėja apie naują gydymo metodą kilo po to, kai jis, būdamas sveikas, išgėrė kinmedžio žievės ekstrakto ir pajuto maliarijos, kuria buvo persirgęs anksčiau, simptomus. Šis bandymas buvo fantastinio atradimo pradžia. Istorija kartojasi – prisiminkime Niutoną, Archimedą. S.Hahnemann visą mūsų organizmą matė vientisą. Jo atrastas gydymo metodas veikia visą organizmą kaip vientisą sistemą. Atlikdamas homeopatinių vaistų tyrimus su sveikais savanoriais jis pastebėjo, kad vaistas sukelia ne tik fizinius, bet ir psichologinius simptomus. Lygiai taip, skiriamas sergančiajam, vaistas gydo fizinius, psichologinius ir emocinius negalavimus. Iš čia kilo homeopatijos pavadinimas – „homoios“ (graik. – „panašus“, lot.- „similia“), „pathos“ (graik. „kančia, kentėjimas“), ir pagrindinis homeopatijos dėsnis – „panašus gydo panašų“ lotyniškai – „SIMILIA SIMILIBUS CURENTUR“.
S.Hahnemann, būdamas labai atidus ir gebėdamas puikiai analizuoti situaciją, prieš daugiau nei 200 metų, kuomet buvo gydoma primityviais ir gana drastiškais metodais, pastebėjo, jog žmonės veikiami aplinkos gali susirgti pačiomis įvairiausiomis lėtinėmis ar ūminėmis ligomis, o kokiomis jie susirgs, priklauso nuo „įgimtos kūno konstitucijos“ (Organon § 81).
Šiandienos terminologijoje žodis „konstitucija“ reikštų „genetika“. S.Hahnemann skyrė konstitucinius (genetinius) žmonių tipus, jis jau tuomet galėjo pasakyti, kokiomis ligomis gali susirgti vieno ar kito konstitucinio tipo žmogus. S.Hahnemann savo laiku darė tai, ką darome šiandien genetikos mokslo dėka, kai ištiriama žmogaus DNR (ląstelėje esanti genetinė informacija) ir nustatoma, kokiomis ligomis žmogus gali susirgti arba jau serga. S.Hahnemann buvo pranašesnis už šiandienos genetikus! Jis ne tik nustatydavo, kokiomis ligomis žmogus serga ar gali susirgti, bet galėjo ir gydyti savo atrastuoju budu – homeopatiniu metodu! Kiekvienas konstitucinis žmogaus tipas turi atitikmenį gamtoje – homeopatinį vaistą, kuris veiks visas jo organizmo sistemas.
„Logiška, nes mes visi pradžioje buvome embriono ląstele, kuri susidarė apvaisinimo metu ir turėjo 46 chromosomas su tam tikrais genais. Embriono ląstelė dalijosi dar ir dar, iš ląstelių unikaliai formavosi įvairūs audiniai ir organai, sudarantys kūną, kurio kiekviena ląstelė turi tą pačią genetinę informaciją, kurią turėjo ta, pati pirmoji, embriono ląstelė“ (Alf. Geukens MD, Belgija). Mūsų organizme yra kažkas bendro, visaapimančio. Tai konstitucinis (genetinis) tipas, o gydyti negalavimus tam tikro konstitucinio tipo žmogui gali konstitucinis (genetinis) homeopatinis vaistas.
Parinkti konstitucinį homeopatinį vaistą gali gydytojas, klasikinis homeopatas, išsamiai apklausdamas žmogų apie jo negalavimus, gyvenimo būdą, pomėgius. Klasikinėje homeopatijoje visada skiriamas tik vienas homeopatinis vaistas, gydant tiek lėtines, tiek ūmines ligas.
Kokias ligas galima gydyti klasikinės homeopatijos būdu?
Atsakymas trumpas – visas, homeopatiniu būdu galima gydyti kiekvieną to norintį žmogų! Konstitucinį homeopatinį vaistą galima parinkti kiekvienam sergančiam žmogui. Absoliučiai sveikam parinkti būtų sunkoka, nes tiesiog nebūtų simptomų, nurodančių galimą konstitucinį tipą.
Klasikinis homeopatinis gydymo metodas tinka visiems žmonėms, nesvarbu kokia liga jie serga: lėtinio nuovargio sindromu ar depresija, bronchų astma, bronchitu ar tuberkulioze, įvairaus pobūdžio alergija, opiniu kolitu, dirgliosios žarnos sindromu ar vidurių užkietėjimu, reumatoidiniu artritu, kitais sąnarių negalavimais, autoimuninėmis ar kitomis sisteminėmis ligomis, migrena, galvos skausmu ar svaigimu, odos ligomis: žvyneline, egzema, dedervine, seborėja, spuoguotumu ir kitomis, galūnių šalimu, padidintu prakaitavimu, dažnai besikartojančiais šlapimo takų uždegimais, blogu kaulų gijimu po lūžimų ar osteoporoze, plaukų slinkimu ar nagų suirimu, nevaisingumu, padidinto kraujospūdžio liga, ar visa gausybe kitų.
Homeopatinį gydymą būtina skirti esant vėžiniams susirgimams, po naviko pašalinimo, kaip mobilizuojantį organizmo galias gydymą. Jeigu naviko pašalinti nebeįmanoma arba organizme išsisėję vėžio židiniai, paskirtas konstitucinis homeopatinis vaistas vėžio nesunaikins, tačiau ir neleis jam taip laisvai naikinti organizmą. Teko matyti, kaip konstitucinis homeopatinis vaistas padeda atsikratyti priklausomybės narkotikams ir alkoholiui. Tai vyko be jokiu spacialių moralizavimų, pamokymų, kaip reikėtų gyventi, buvo tik vartojamas konstitucinis homeopatinis vaistas. Galima pasveikti nuo daugelio kiekvieną mūsų kamuojančių negandų „svarbu tinkamas homeopatinis vaistas, jo stiprumas ir vartojimo dažnis. Šie trys dalykai yra lygiaverčiai svarbūs“ (Organon § 246).
Kiek galima padėti, parinktu konstituciniu homeopatiniu vaistu?
Geriausiai homeopatinio vaisto veikimas pastebimas kol negalavimas yra fiziologinėje arba funkcinėje stadijoje. Pavyzdžiui, žmogus jaučia ūžimą galvoje, tačiau jo kraujagyslės dar nėra pakenktos aterosklerozės, sienelės dar nepadengtos aterosklerotinių plokštelių sankaupomis, tada homeopatinis vaistas pašalins ūžesį ir neleis progresuoti ligai (saugos nuo aterosklerotinių plokštelių susidarymo). Jeigu kraujagyslėje jau susidariusios aterosklerotinių plokštelių sankaupos, homeopatinis vaistas gali pagerinti bendrą savijautą, nes mobilizuos organizmą, tačiau ploštelių tikrai nepašalins, kaip kad jų nepašalins ir joks kitas cheminis ar augalinis vaistas. Pašalinti galima tik fiziniu būdu, operuojant ir keičiant užakusios kraujagyslės fragmentą.
Ypač įdomu kaip konstitucinis homeopatinis vaistas „pažadina miegantį“ geną. Tai – fenomenalus reiškinys, kol kas įmanomas tik homeopatijos dėka, o vėliau bus įmanomas ir genų inžinerijos dėka, atliekant tiesioginį genų koregavimą.
Pateiksiu savo mokytojo, gyd.A.Geukens (Belgija) pavyzdį. Kreipėsi 5 metų mergaitės tėvai, nes jų dukrai buvo laktozės (pieno baltymo) netoleravimas, organizmas negamino pieno baltymą skaldančio fermento laktazės. Mergaitė negalėdavo gerti pieno, valgyti maisto, kuriame būtų bent kiek pieno, kitaip prasidėdavo labai gausus viduriavimas, lydimas pilvo skausmų. Universitetinėje klinikoje atliktų tyrimų rezultatai rodė, jog fermento organizmas tikrai negamina. Be to mergaitę kamavo pykčio priepuoliai, kurių metu ji daužydavo galvą į sieną, spardydavo duris.
Gydytojas parinko mergaitei konstitucinį homeopatinį vaistą, kurį ji vartodavo kartą per savaitę. Pykčio priepuoliai praėjo greitai ir nebesikartojo, mergaitės veidas tapo šviesesnis. Po kelių mėnesių jai leido paragauti bandelių (jose yra pieno), kiek vėliau leista gerti pieną, valgyti ledus. Ir jokio viduriavimo! Kai vėl atliko laktazės tyrimą, nustebo visi – mergaitės organizmas gamina fermentą! šis pavyzdys įrodo, kad žmogaus organizmas turi be galo daug sveikimo galios (potencijos), tad ypač svarbu tą potenciją „pažadinti“ ir panaudoti, padedant organizmui natūraliai pasiekti harmonijos būklę.
Iš ko gaminami homeopatiniai vaistai?
Homeopatiniai vaistai gaminami iš augalų, mineralų ir gyvūnų. Daromos ištraukos ir praskiedimai (potencijavimas), bei supurtymai (dinamizacija). Mineralai skiedžiami trituacijos būdu. Didesnio praskiedimo vaistas (aukštesnės potencijos) turi stipresnį, gilesnį veikimą. Vienas homeopatinis vaistas sudėtyje turi tik vieną komponentą. Ta sudėtinė vaisto dalis yra homeopatinio vaisto pavadinimas.
Be galo trokštu, kad kuo greičiau pavyktų homeopatijos veikimą įrodyti ne tik praktiniais pavyzdžiais, bet ir pagrįsti molekuliniame lygmenyje atliktais moksliniais tyrimais. Tai įmanoma sutelkus bendras homeopatų profesionalų, biofizikų, kvantinės fizikos specialistų, mokslininkų dirbančių nanotechnologijos srityje pajėgas – tikrai įmanoma.
www.homeopath.lt