Atostogauti veja streso hormonai
Pirmoji į užsitęsusį stresą reaguoja endokrininė sistema, kuri yra glaudžiai susijusi su mūsų psichologine būsena.
Neigiamų emocijų sankaupa mūsų organizme iššaukia pagrindinių streso hormonų — „agresyviojo“ adrenalino ir “verksmingojo“ acetilcholino aktyvaciją.
Vieno ar kito hormono pasigaminimo kiekis priklauso nuo žmogaus asmenybės tipo ir į užsitęsusį stresą jis gali reaguoti dvejopai: žmogus nepajėgia atsipalaiduoti, visą laiką būna įsitempęs (simpatinė adrenalino reakcija). Kitaip tariant, visa dar tebemojuoja kumščiais, nors muštynės seniai jau pasibaigė.
Į šią reakciją labiau yra linkę cholerikai ir sangvinikai. Jei tokia situacija trunka per ilgai, žmogų ima varginti širdies permušimai, kraujospūdžio šuoliai, skrandžio bei kasos problemos.
Gastroenterologai teigia, kad chroniško streso būsenoje kasa, dėl sutrikusio tulžies perdirbimo, pati ima trikti ir tokioje situacijoje paūmėja ir skrandžio rūgšties rūgštingumas.
Acetilcholinė reakcija primena „laikiną apmirimą“: netenkama jėgų, visiškai nesinori ką nors dirbti ar bendrauti. Į ją labiausiai būna linkę melancholikai. Iš dalies ir flegmatikai — stresai juos apskritai ne itin paliečia.
Jei jūs nedelsdami neleisite organizmui pailsėti, pasekmės gali būti liūdnos — gręsia astmos priepuoliai, nerviniai sutrikimai, skrandžio gastritas su sumažėjusiu rūgštingumu ir net vegetacinės distonijos priepuoliai.
Vasaros sloga… nuo nervų
Rodos, jau visos peršalimo epidemijos praeity, tačiau jaučiatės taip lyg būtumėte persišaldę it giliausią viduržiemį. Nieko nuostabaus, juk apsauginės organizmo jėgos labai jautriai reaguoja į stresus.
Jei nervozė yra užleista, organizme prasideda pati tikriausia avitaminozė — staigiai krenta vitamino C, visų grupės B bei folinės rūgšties lygis. Esant tokiai būsenai, organizmas visas naudingas medžiagas įsisavina labai sunkiai. Dėl to atsiranda silpnumas, išryškėja blyški išvaizda.
Chroniška vadinamojo peršalimo būsena neretai signalizuoja apie tai, kad jūsų nervai pasiekė kritinę būseną. Taip nutinka ir tiems, kurie stengiasi suspėti nuveikti daugiau nei pajėgia, neleisdami smegenims net trumpam pailsėti.
Kartais organizmas tarsi pats prašosi gulimo rėžimo — taip jam reikia poilsio. Kitaip tariant, jis tokiu būdu stengiasi apsisaugoti nuo nervų protrūkio, kuris nuo pervargimo tuoj ir gali įvykti.
Problemų našta slegia stuburą
Dar Hipokratas stuburą vadino gyvybingąja žmogaus ašimi, Avicena — kamienu, ant kurio it lapai ant medžio, laikosi visi organai.
Nugaros problemos neretai ima persekioti žmones, likusius be paramos sunkią valandą. Ne veltui liaudyje sakoma: „Bėdos jį susuko“. Psichosomatiniai skausmai nugaroje atsiranda pajutus, kad vilkti ir taip jau sunkią naštą darosi vis sunkiau.
Nuleisti pečiai — vienas iš labiausiai paplitusių apatiškos depresijos požymių.
Beje, išmėginkite paprastą, bet gana veiksmingą pratimą: iš pradžių pamažu nuleiskite galvą ant krūtinės ir suglauskite pečius it miegantis erelis. Po to išdidžiai pakelkite galvą ir, kiek galite, atloškite pečius — pasijuskite lyg žuvėdra virš jūros. Po šio pratimo pajusite jėgų antplūdį, pagerės ir nuotaika.
Ir dar: nevilkite ant nugaros nebaigtų darbų naštos per atostogas
“Šiaulių kraštas”
SXC nuotr.
