Nuo 1981-ųjų, kada buvo užregistruotas pirmasis AIDS ligos atvejis, vis dar nėra vaistų, galinčių ją išgydyti, nors mokslininkai jau sukūrė keletą preparatų, stiprinančių imuninę sistemą, kurie padeda kovoti su ŽIV ir taip prailginti gyvenimą. Sergančiųjų AIDS ir šio viruso nešiotojų skaičius pasaulyje didėja.
Nors Lietuva paskelbta mažiausio ŽIV paplitimo šalimi, tačiau, deja, ir pas mus nuolat tokių pacientų daugėja. Viso pasaulio šalių sveikatos apsaugos darbuotojai susirūpinę brangiausiu žmogaus turtu – gyvybe. Tačiau dėl ypatingų viruso sugebėjimų keistis iki šiol mokslininkams nepavyko sukurti efektingų vaistų nuo šios ligos.
Vaistai, stiprinantys žmogaus imuninę sistemą, prailgina sergančiojo AIDS gyvenimą, bet pilnai neišgydo. Todėl liga pamažu sunaikina ligonio imunitetą per 5 ar net 10 metų, bet mirtis ateina neišvengiamai. Žmogus miršta nuo peršalimo, gripo, plaučių uždegimo, išsekimo, onkologinių ligų.
1988 metais įvyko visų pasaulio šalių Sveikatos ministrų susitikimas, kurio metu nuspręsta keistis su šia liga susijusia informacija tarp medikų ir minėti gruodžio 1-ąją kaip kovos su AIDS dieną. Ši diena minima įvairiais būdais, nes svarbiausia yra tai, kad žmonėms būtų priminta, kad tokia liga egzistuoja, ir tik mes patys galim nuo jos apsisaugoti. ŽIV užsikrečiama per kraują, lytiniu keliu ir per motinos pieną.
Ir, jei atsitiko tokia nelaimė, kad žmogus tapo viruso nešiotoju, tai tokiam asmeniui svarbiausia tampa ta aplinkybė, ar nuo jo šalinsis artimieji, draugai bendradarbiai. Aplinkiniai dažnai nežino, kad užsikrečiama tik patekus infekuotam kraujui, motinos pienui, per užkrėstus švirkštus ar medicinos instrumentus.
Įprastinėje buitinėje ar darbo aplinkoje tikimybė užsikrėsti ŽIV labai menka. Šis virusas neperduodamas kosint, čiaudint ar net bučiuojantis, nebent tai būtų labai ilgas bučinys, susijęs su lūpų ir burnos gleivinės pažeidimu. Visai nepavojinga gyventi šalia tokio paciento, liesti jį, valgyti jo paruoštą maistą, maudytis kartu baseine ar duše, žaisti, dalintis indais ar sporto inventoriumi, valyti jo prakaitą ar šluostyti ašaras. Viruso taip pat neplatina uodai, erkės ar kiti kraujasiurbiai parazitai.
Pasaulio susirūpinimas AIDS labai didelis. Visuomenė jaučia atsakomybę, todėl įvairiais būdais kovojama su ŽIV plitimu. Viena svarbiausiu grandžių šitoje kovoje yra švietimas, ypač dabar, kol nėra efektingų vaistų.
Žinoti apie ligą ir jos apsisaugojimo būdus, o dar ir jais pasinaudoti, reikia jau šiandien, nes užsikrėtus virusu, profilaktikos priemonės jau nebepadės. Raudonas kaspinas, solidarumo su sergančiais ar mirusiais nuo AIDS ženklas, kartu yra ir vilties, kad žmonės nemirs nuo šios ligos, simbolis.
Gintaras Byčius, gydytojas
