Venų išsiplėtimas
Kojų venų veiklai gali pakenkti sutrikusi jų vožtuvų veikla. Nusilpus venų vožtuvams, kraujas ima tekėti priešinga kryptimi. Po oda, dažniausiai ant kojų, iškyla vingiuotos, sustorėjusios, mėlynai violetinės venos. Tai nepakankamo kraujagyslių sienelių aprūpinimo maisto medžiagomis ir padidėjusio kraujo spaudimo venose pasekmė.
Kad venos nesiplėstų, reikia sustiprinti jų sieneles. Tai pavyksta padaryti vartojant daug šviežių vaisių, kurių minkštime yra daug vitamino C ir kai kurių kitų veikliųjų medžiagų. Be to, rekomenduojama valgyti kuo daugiau česnakų ir svogūnų (jeigu tik nesate alergiški šioms aromatingoms daržovėms) – juose esančios veikliosios medžiagos trukdo kauptis kenksmingoms atliekoms, sumažina krešėjimą, gerina kraujotaką.
Taip pat rekomenduojama valgyti tokių kraujotakai naudingų produktų, kaip: medus, švieži agurkai, virti špinatai, su trupučiu riebalų patroškintos arba pakepintos morkos, bananai, razinos, švieži ir rauginti baltagūžiai kopūstai, citrinos, daržo pupos bei pomidorai; patariama kasdien vartoti natūralų obuolių actą. Gerinti kraujagyslių elastingumą, atsparumą ir gebėjimą pulsuoti padeda ankštinės daržovės, baltagūžiai ir žiediniai baltagūžiai kopūstai, kaliaropės, graikiniai riešutai ir burokėliai.
Jūros kopūstai, morkos, česnakai, šparagai, baltagūžiai kopūstai, melionai ir pupelės padeda valyti kraują, suskaidyti ir pašalinti iš organizmo nebereikalingas medžiagas. O ryžiai, kviečių sėlenos, obuoliai, šviežios, termiškai neapdorotos daržovės (ypač žalieji žirneliai ir švieži pomidorai) gerina kraujo sudėtį ir kraujagyslių maitinimą.
Širdies bei kraujagyslių ligos
Tai rimti sveikatos sutrikimai. Jų priežastys gali būti labai įvairios – nuo pakrikusių nervų iki rimtų infekcijų. Širdies bei kraujagyslių ligomis neretai susergama dėl netinkamo gyvenimo būdo ir neteisingos mitybos.
Norėdami išvengti širdies bei kraujagyslių ligų, o jau susirgę – greičiau išsigydyti, turime valgyti kuo daugiau žalių daržovių bei vaisių ir vartoti kuo mažiau gyvulinės kilmės riebalų. Tai padeda išvengti aterosklerozės ir kraujotakos sistemos veiklos sutrikimų. Be to, sveiką mitybą reikia derinti su gydomąja mankšta ir kapiliarus stiprinančiais pratimais. Šios priemonės ne tik teigiamai veikia širdį ir visą kraujotakos sistemą, bet ir pagerina medžiagų apykaitą organizmo ląstelėse, nes stimuliuoja pasisavintų vitaminų veikimą. Pavyzdžiui, žinoma, kad nespartus 5 minučių trukmės bėgimas ristele vitamino C veiksmingumą padidina net 15 kartų, todėl prieš mankštinantis rekomenduojama išgerti stiklinę sulčių arba suvalgyti obuolį.
Galvos skausmai
Juos dažnai sukelia kraujagyslių spazmai, dėl kurių sutrinka smegenų aprūpinimas krauju. Žmonės, kuriuos dažnai kamuoja galvos skausmai, dažniausiai nė neįtaria, jog šiuos negalavimus sukelia sutrikusi medžiagų apykaita – kai kraujyje ir minkštuosiuose audiniuose padidėja kenksmingų medžiagų koncentracija. Šios iš organizmo pašalinti nespėtos medžiagos ir sukelia galvos skausmą.
Išvengti panašaus pobūdžio nemalonumų veiksmingai padeda vitaminai, kurie neleidžia kraujyje susidaryti kenksmingų medžiagų pertekliui. Taip pat rekomenduojama bent vieną mėnesį pamėginti visai nevalgyti mėsos arba bent pakeisti ją žuvimi (o geriausia – daržovėmis ir šviežiais vaisiais).
Padidėjęs kraujo spaudimas (hipertenzija). Neretai tai yra judėjimo stokos, kūno svorio pertekliaus, taip pat nesaikingo druskos bei gyvulinės kilmės riebalų vartojimo pasekmė.
Norėdami sumažinti arterinį kraujo spaudimą, valgykite daugiau termiškai neapdorotų daržovių ir šviežių vaisių. Taip pat rekomenduojama 3-4 kartus per dieną išgerti po pusę stiklinės morkų, obuolių, burokėlių baltagūžių kopūstų ir bulvių sulčių mišinio.
Hipotenzija (pernelyg mažas arterinis kraujo spaudimas)
ši nenormali organizmo būklė pasireiškia nuolatiniu nuovargiu, mieguistumu ir labai dideliu jautrumu net menkoms oro permainoms. Sergant hipotenzija dažnai be regimos priežasties svaigsta galva ir blykšta oda. Pagrindinės sumažėjusio kraujo spaudimo priežastys – nepakankamai judrus gyvenimo būdas, nervinio pobūdžio sutrikimai.
Rekomenduojama valgyti tiktai juodą, geriausia – stambiai maltų grūdų su sėlenomis duoną. Sergant hipotenzija labai naudinga kasdien išgerti ką tik išspaustas 1-4 citrinų sultis, kurias būtina pagal skonį atskiesti virintu atvėsintu vandeniu.
Mažakraujystė
šią ligą sukelia kraujo sudėties pokyčiai bei sumažėjęs hemoglobino kiekis. Pagerinti kraujo sudėtį labai padeda abrikosai (ir švieži, ir džiovinti), aguročiai, medus bei moliūgai. Taip pat rekomenduojama keletą mėnesių iš eilės kasdien išgerti po 1-2 šaukštus ropių, burokėlių ir morkų sulčių mišinio.
Kodėl šąla rankos ir kojos
Tai sulėtėjusios kraujotakos ir padidėjusio kraujo klampumo pasekmė. Paprastai atšąla galūnės, sulėtėja visi organizme vykstantys cheminiai procesai. Dėl to kūne kaupiasi nuodingos medžiagos, užsiteršia ląstelės, sutrinka jų maitinimas, o tai savo ruožtu padidina rimtesnių sveikatos sutrikimų pavojų.
Norėdami atsikratyti galūnių šaltumo, vartokite vitaminų ir įvairių naudingų veikliųjų medžiagų prisotintus šviežius vaisius ir termiškai neapdorotas daržoves – tai užtikrins normalią kraujo sudėtį. Kuo įvairesni tie vaisiai ir daržovės, tuo geriau.
Priešingai negu yra įsitikinę kai kurie žmonės, šąlant rankoms arba kojoms, negalima vengti judėjimo gryname ore ir fizinės mankštos pratimų, nes jie padeda greičiau atgauti reikiamą fizinę būklę. Veiksmingas ir masažas riešutais. Jis pagerina kraujotaką rankose ir kojose, kartu ir bendrąją savijautą, ir pašalina nervinę įtampą.
Tarp delnų stipriai suspauskite du graikinius riešutus ir sukamaisiais judesiais tarytum spauskite juos į delnus. Po to riešutus paridinėkite ir kojų padais, spausdami juos į kojų pėdas.
“Panevėžio balsas”
