Problema sena kaip pasaulis
„Deja, – nuvilia dermatovenerologas ir seksualinės medicinos gydytojas Algirdas šumila. – Jų tikrai nemažėja ir nė kiek ne rečiau jomis sergama. Žmonės laisvai migruoja po pasaulį, dalydamiesi visapusiška, taip pat ir nepageidaujama „patirtimi“, požiūris į moralę ir etninius santykius yra pasikeitęs, o atsakomybės jausmas – sumažėjęs.“
Oficiali statistika rodo, kad sergamumas lytiškai plintančiomis ligomis (LPL) Lietuvoje nedidėja ir pastaruosius penkerius metus išlieka beveik stabilus. Tačiau dar kartą priminti apie lytiniu būdu plintančių ligų grėsmę verta: juk tai vienos labiausiai paplitusių užkrečiamųjų ligų pasaulyje ir mūsų šalyje.
O prasidėjusi vasara yra pakrūmių „meilių“, vienos nakties nuotykių ir kurortinių romanų metas. „Žmonės mylisi, ieško savo žmogaus, kuria šeimas. Tai natūralu. Toks gyvenimas. Tačiau žmonės galėtų nepamiršti, kad naudojant prezervatyvus lytiškai plintančių susirgimų riziką galima gerokai sumažinti, – sakė gydytojas. – Deja, po vasaros atostogų, praėjus inkubaciniam laikotarpiui, sergančiųjų minėtomis ligomis gerokai padaugėja. Tai dažniausiai jauni aktyvūs žmonės.“
Pasirodo, neplanuoto nėštumo bijoma labiau nei LPL. Žmonės pirmenybę teikia kontraceptikams, kurie nuo LPL neapsaugo, o ne tokioms apsaugos priemonėms kaip prezervatyvai. Pasak pašnekovo, nuo tada, kai pasaulyje pradėta vartoti kontraceptikus, venerinių ligų padaugėjo. Ir jokie jaunimo pagąsdinimai, gydytojo nuomone, efekto neduos. Šeimose, mokyklose turėtų būti mokoma, kaip apsisaugoti ir neužkrėsti kito, kad vienas neatsargus poelgis nesugriautų viso gyvenimo, o jeigu jau atsitiko kas nors negera, būtina žinoti, kad liga nedings, ir reikia kuo anksčiau kreiptis į gydytoją.
„Tos ligos gyvavo ir gyvuos, tik reikia apie jas žinoti ir jų vengti“, – teigė lytinės sveikatos klausimais konsultuojantis medikas.
Ligų – daugybė
Per lytinius santykius perduodamų ligų grupei priskiriamos ligos ir infekcijos, kuriomis užsikrečiama lytinio kontakto metu. Būtina sąlyga užsikrėsti – lytinių organų ir gleivinių kontaktas. Užsikrečiama, kai varpa yra makštyje (vaginalinių lytinių santykių metu), išeinamoje angoje (analinių lytinių santykių metu) arba oralinių lytinių santykių metu, jeigu vienas iš partnerių yra užsikrėtęs LPL.
Šių ligų sukėlėjai įvairūs: bakterijos, virusai, grybeliai. AIDS, sifilis, chlamidiozė, trichomonozė, gonorėja, herpesas, genitalijų karpos, hepatitas B – tai dažniausios ar pavojingiausios lytiškai plintančios ligos. AIDS yra nepagydoma mirtina liga, kurią sukelia žmogaus imunodeficito virusas. Sifilis gali sukelti rimtų organizmo pažeidimų, chlamidiozė ir gonorėja – nevaisingumą. Herpeso ir genitalijų karpas sukeliančių virusų paveikti odos pažeidimai dažniausiai kartojasi, nes jokiais vaistais neįmanoma iš organizmo „išguiti“ pačių virusų, galima tik prislopinti jų dauginimąsi.
Kitos ligos, tokios kaip trichomonozė, niežai, pedikuliozė, mažiau pavojingos sveikatai. AIDS virusas, herpeso, hepatito B virusas, sifilio, chlamidiozės ir gonorėjos sukėlėjai nėštumo, gimdymo metu ar tuoj po gimdymo užsikrėtusi motina gali perduoti naujagimiui. LPL gydo įvairių specializacijų medikai: dermatovenerologai, urologai, ginekologai, seksologai.
„Mediką pacientai paprastai pasirenka pagal tai, kokie simptomai labiausiai vargina: ar tai dažnas šlapinimasis, ar sutrikusi erekcija, sėklidžių skausmai, diskomfortas, niežulys, pilvo apačios skausmai, pagausėjusios išskyros iš lytinių organų, blogas jų kvapas ir t. t.“, – aiškino A.šumila.
Grėsmė kiekvienam
Užsikrėsti ir užkrėsti kitus galima dažnai keičiant partnerius ir santykiaujant be apsauginių priemonių. Ši bėda gali ištikti bet kurį lytiškai aktyvų žmogų, ir tai nebūtinai reiškia, kad jo lytinis gyvenimas – netvarkingas. „Dauguma mano, kad tai gali nutikti tik kitiems. O juk viskas priklauso nuo paties žmogaus, jis gali būti garantuotas tik už save. Tai nėra vieno žmogaus problema – tai poros problema“, – teigė seksologas.
Net jei partnerių santykiai pastovūs ir ilgalaikiai, galimybė, kad vienas iš jų susirgs, išlieka. Taip gali atsitikti todėl, kad kai kurios infekcijos tūno kūne ir dažnai nesukelia jokių ligos požymių net kelis mėnesius ar ilgiau, o kartais požymių nebūna visai. Todėl užsikrėtę lytiškai plintančiomis ligomis ir nieko nejaučiantys žmonės, jei jie negydomi, gali toliau platinti jas.
„Gali būti, kad esate užsikrėtę anksčiau ir tebenešiojate infekciją, nors pats to net neįtariate. Tad neišsiaiškinę situacijos, nedarykite skubotų išvadų dėl savo partnerio neištikimybės“, – patarė pašnekovas ir pridūrė, kad teko stebėti retas išimtis, kai pora prieš pradėdama naujus lytinius santykius ateidavo pasitikrinti.
Pagrindiniai simptomai
LPL gali sukelti šlapimo ir lytinių organų uždegimus, pasireiškiančius išskyrų pagausėjimu iš šlapimo ir lyties takų. Išorinius lytinius organus gali niežėti, perštėti, užsikėtusysis gali justi deginimą ar skausmą šlapinantis, gali padažnėti šlapinimasis. Gali nestipriai periodiškai skaudėti ar mausti pilvo apačioje, makštyje (moterims), sėklidžių srityje, tarpukojyje (vyrams), padidėti kirkšnies limfmazgiai, atsirasti žaizdelių gleivinėse, kamuoti skausmas lytinių santykių metu.
Gydytis būtina
Nenustačius tikrosios ligos priežasties, liga liks negydoma, vadinasi, uždegimas plis, ilgainiui pereis į lėtinę formą, galimos ir komplikacijos: nevaisingumas, lėtiniai pilvo skausmai, sąnarių uždegimas. Moterims gali atsirasti sąaugų mažajame dubenyje, vyrams – sutrikti erekcija ar kilti lėtinis priešinės liaukos uždegimas. Šios infekcijos, ypač chlamidiozė, herpesas, pavojingos nėščiai moteriai – padidėja negimdinio nėštumo, persileidimo, infekcijos perdavimo kūdikiui rizika. Lytiniu keliu plintančių ligų eiga gali būti besimptomė – mikroorganizmai „juodą darbą“ atlieka tyliai ir ramiai. Tačiau susidarius palankioms sąlygoms, jie gali pradėti greitai daugintis ir sukelti ligos paūmėjimą.
„Kodėl žmonės neina gydytis? Manau, motyvai skirtingi: gėda, vengimas spręsti problemą, kaltės jausmas, įtampa, baimė ar klaidingos žinios, o gal moralės aspektai, – svartė A.šumila. – Kai kurie bando gydytis liaudiškais metodais ar patys pasiskiria antibiotikų kursą, bet taip galima tik sušvelninti simptomus, o LPL neišnyks. Vis vėliau teks kreiptis į gydytoją.“
Asta Geibūnienė
SXC.hu – Gabriella Fabbri nuotr.
