• Pagrindinis
  • Sveikata
    • Ligos ir gydymo patirtis
    • Natūralūs vaistai
    • Saugok sveikatą!
    • Sveikatos politika ir naujovės
  • Arčiau gamtos
  • Grožio formulė
  • Harmoninga pora
  • Ekologiška aplinka
  • Minčių terapija
  • Mokslo atradimai
  • Pirmoji pagalba
  • Sveika mityba
  • Tėvai ir vaikas
  • Vaizdo reportažai
Sveikatos sodas
Sveikatos sodas
  • Titulinis
  • Sveikata
    • Saugok sveikatą!
    • Ligos ir gydymo patirtis
    • Sveikatos politika ir naujovės
    • Natūralūs vaistai
    • Sveika mityba
    • Grožio formulė
    • Mokslo atradimai
    • Pirmoji pagalba
  • Santykiai
    • Minčių terapija
    • Harmoninga pora
    • Tėvai ir vaikas
  • Ekologiška aplinka
  • Arčiau gamtos
  • Vaizdo reportažai
Pagrindinis
Ligos ir gydymo patirtis

Magnetinių audrų siausmas sukelia ligas

2013 14 sausio
Magnetinių audrų siausmas sukelia ligas

Klastingas metas širdininkams

Magnetinė audra – astronominis reiškinys, siejamas su Saulės aktyvumu, kuris ypač sustiprėja kas 11 metų. Kaip tik 2013-iaisiais Saulė pasiekia aktyvumo piką. Magnetinė audra kyla dėl galingų Saulės atmosferoje esančios magnetinės energijos išsiveržimų. Po tokio išsiveržimo Žemės link skrieja daug įelektrintų Saulės medžiagos dalelių. Prastos savijautos pradžia dažnam sutampa su magnetinės audros pradžia. Gali būti, kad sausio 13, 19, 23, 25, 28 dienomis tikrai daugelis jausimės prastai.

Įvairių gamtos reiškinių poveikiu žmogaus sveikatai neabejoja ir medikai. „Esu įsitikinusi, kad žmogaus sveikata ir savijauta priklauso ir nuo Mėnulio fazių, ir nuo magnetinių audrų bei kitų gamtos reiškinių“, – sakė Respublikinės Panevėžio ligoninės Kardiologijos I skyriaus vedėja gydytoja kardiologė Irena Skripkauskienė.

Specialistė teigė, kad gamtos permainas labiau jaučia sergantys hipertonija ir širdies problemų turintys žmonės. Siaučiant magnetinėms audroms, jie turėtų sumažinti fizinį krūvį, apsirūpinti reikiamais vaistais, atsisakyti žalingų įpročių, dažniau pasimatuoti kraujo spaudimą. Anot I.Skripkauskienės, pastaruoju metu į ligoninę plūsta širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys žmonės. Žinant, kad bus magnetinė audra, širdininkai turėtų iš anksto įsifyti ne tik kraujagysles plečiančių, kraują skystinančių, bet ir raminamųjų vaistų.

Suintensyvėja nugaros skausmai

Oro permainas gerai jaučia ir žmonės, kenčiantys nugaros skausmus. Tyrimai parodė, kad net 80 proc. žmonių per gyvenimą pajaučia vienokius ar kitokius nugaros skausmus. Įdomu tai, kad ši sveikatos problema užklumpa bet kokiame amžiuje, tačiau pažeidžiamiausi 45 ir 59 metų žmonių.

„Žmogaus stuburas – tai centrinė žmogaus ašis, kurią sudaro slanksteliai, diskai tarp jų ir daug raiščių. Tarp kiekvienos slankstelių poros esantį diską sudaro išorinis skaidulinis žiedas ir centre esantis drebučių konsistencijos branduolys. Stuburui judant jis yra nuolat spaudžiamas. Diskų paskirtis yra slopinti smūgius, saugoti stuburą ir jame esančias nugaros smegenis nuo sukrėtimų“, – pasakojo Abromiškių reabilitacijos ligoninės gydytoja Laura Vaišvylienė. Neteisingai paskirsčius krūvius kūno pusėms (pvz., rankinę nuolat nešiojant tik ant vieno peties), netaisyklingai sportuojant, sunkiai keliant ar dėl ydingos laikysenos atsiranda disbalansas tarp raumenų.

Spazmuotas raumuo sutrikdo pusiausvyrą šalia esančiose raumenų grupėse, diskai praranda elastingumą ir susiformuoja disko išvarža. Pasak gydytojos, ligos simptomai skiriasi ir priklauso nuo to, kurioje stuburo dalyje susiformuoja disko išvarža.

Stuburas – nugaros karkasas

Dėl kaklinės stuburo dalies patologijos sutrinka rankų jutimai, nusilpsta rankų raumenys, atsiranda varginantys plaštakų, pirštų, pečių skausmai.

Juosmeninės stuburo dalies patologijai būdingi nugaros ir kojų skausmai, niežulys, tirpimas, sutrinka eisena, ištinka kojų paralyžius, gali atsirasti šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimų. Nugaros ir pilvo raumenys – itin svarbūs viso stuburo stabilumui. Gerai treniruoti šie raumenys neleidžia susiformuoti disko išvaržoms.

Neseniai Abromiškių reabilitacijos ligoninė įsigijo naują aparatūrą BACK CHECK, kuriuo galima greitai ir išsamiai ištirti pacientus, o tai leidžia sudaryti tinkamą reabilitacijos programą.

ši aparatūra – tai diagnostinė treniruočių priemonė, skirta laikyseną stabilizuojančių raumenų jėgai matuoti. Po tyrimo per kelias sekundes parenkamas kineziterapijos planas. Taip pacientas gali greičiau pradėti gydymą, o vėliau – palyginti gydymo efektyvumą.

Kaip sumažinti nugaros skausmus

Žinoma, jei nugaros skausmai nėra itin intensyvūs, juos sumažinti galite ir patys. Jei jaučiate apatinės nugaros dalies skausmus, atsigulkite ant grindų (ant nugaros) ir pasidėkite pagalvę po keliais. Taip nugaros raumenims leiskite pailsėti ne mažiau kaip 5–20 min. Rezultatą pastebėsite po kelių dienų. Nugaros skausmus galite sumažinti ir atlikdami įvairius tempimus, užsiimdami joga, atlikdami specialius kvėpavimo pratimus ar naudodami specialias šildančias pagalves. Svarbiausia – nustatyti nugaros skausmų priežastį.

Nuo streso iki pagalvės

Nugaros skausmų priežastys gali būti labai įvairios. Viena pagrindinių priežasčių, kuri sukelia ne tik nugaros skausmus, bet ir daugybę kitų negalavimų, – stresas. Socialinis, psichinis ir fizinis stresas bei didelis darbo krūvis gali sukelti raumenų įtampą, spaudimą. Taip pat itin svarbu ilgai nebūti vienoje padėtyje. Mūsų kūnai statiškoje padėtyje gali išbūti ne daugiau nei 20 min., vadinasi, kas tiek laiko reikėtų keisti pozą arba pasivaikščioti. Venkite ir per didelio fizinio krūvio. Jei dažnai kilnojate sunkius svorius, nugaros problemų neišvengsite. Dar viena turbūt visiems gerai žinoma priežastis – netaisyklinga laikysena. Taisyklinga laikysena raumenims padeda atsipalaiduoti.

Labai svarbi ir avalynė. Batai aukštais kulnais ar plonu padu gali pakenkti nugarai. Jei nuolat kenčiate nugaros skausmus ir ypač daug laiko praleidžiate ant kojų, rinkitės tinkamą avalynę. Batai turėtų suteikti atramą, būti žemais kulnais ir storu bei lanksčiu padu. Viršutinės nugaros skausmų priežastis gali būti ir netinkama pagalvė. Daugelis mūsų nesuvokia, kad laikui bėgant pagalvės pasidaro netinkamos miegui. Jos susiguli, jose atsiranda nelygumų. Nustatyta, kad pagalvė turėtų būti nei per daug minkšta, nei per kieta.

Eglė Valionienė

SXC.hu – Cheryl Empey nuotr.

Facebook Twitter Google+ LinkedIn
Panašūs straipsniai
Dažnai stresuojate? Nesistebėkite dėl „piktesnės“ šienligės

Dažnai stresuojate? Nesistebėkite dėl „piktesnės“ šienligės

2022 20 gegužės
Glaukoma: kodėl svarbu reguliariai tikrintis akių būklę?

Glaukoma: kodėl svarbu reguliariai tikrintis akių būklę?

2022 27 sausio
Miokardo infarktas: kodėl svarbu nedelsti, pajutus pirmuosius simptomus?

Miokardo infarktas: kodėl svarbu nedelsti, pajutus pirmuosius simptomus?

2021 12 gruodžio
Kas padės apsiginti nuo virusų – tai rasite kiekvienuose namuose

Kas padės apsiginti nuo virusų – tai rasite kiekvienuose namuose

2021 7 lapkričio
Kaip sau padėti grįžti į miego ritmą?

Kaip sau padėti grįžti į miego ritmą?

2021 18 spalio
Medikė atskleidžia, kodėl vieni koronavirusu serga lengviau, kiti – sunkiau: padėti sau galima

Medikė atskleidžia, kodėl vieni koronavirusu serga lengviau, kiti – sunkiau: padėti sau galima

2021 29 rugsėjo
Apie mus

„Kuo arčiau Gamtos, tuo daugiau sveikatos!“, – taip žvelgia sveiko gyvenimo būdo ir medicinos portalas „Sveikatos sodas“, savo veiklą pradėjęs 2006 metais.

Naujausi įrašai
  • Dylantys dantys – odontologas pataria, kaip to išvengti
  • Rankos nykštį atkūrė iš kojos piršto
  • Gurkštelti tikrumo: pabandykite arbatos puodelyje atrasti ypatingą Kretos dvasią
  • Rauginti daržoves galima net miesto namų virtuvėje – svarbiausia žinoti vieną principą
  • Vynuogių sezonas: kai kurie šias uogas gali valgyti net su kauliukais
Informacija
  • Apie mus
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Privatumas
© UAB "Informacijos linija"
Interneto svetainių kūrimas Interneto svetainių kūrimas