Per metus į Kauno klinikas atvyksta daugiau nei 1700 pacientų, kuriems diagnozuotas miokardo infarktas. Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovės, gydytojos kardiologės prof. dr. Olivijos Gustienės teigimu, pacientai, pajutę pirmuosius šios klastingos ligos simptomus, turėtų kuo greičiau kreiptis pagalbos į gydytojus.
„Miokardo infarktas – tai širdies liga, kai dėl širdies kraujotakos pablogėjimo, negrįžtamai pažeidžiamas širdies raumuo. Dažniausiai ji pasireiškia staiga. Pacientams staiga prasideda stiprus maudimas kairėje krūtinės pusėje, plintantis į kairę ranką arba žandikaulį. Šis skausmas būna intensyvus. Taip pat gali pilti šaltas prakaitas, atsirasti silpnumo jausmas, dusulys“, – aiškina profesorė.
„Deja, pacientai neretai delsia ir ignoruoja pirmuosius miokardo infarkto simptomus, o ši tendencija dar labiau išryškėjo pandemijos laikotarpiu. Nors COVID-19 liga ir pakoregavo visų mūsų gyvenimus, tačiau turint riziką susirgti šia liga ir pajutus negerumą ar skausmą kairėje krūtinės pusėje, būtina skubiai atvykti į gydymo įstaigą, – ragina profesorė. – Ši liga pavojinga, nes net ir mažas širdies pažeidimas gali sukelti gyvybei grėsmingas širdies aritmijas ar net staigią mirtį.“
Pirmieji miokardo infarkto simptomai, kuriuos pajuto Redas, buvo spaudžiantis skausmas krūtinėje, plintantis į kairę ranką, ir dusulys. „Prieš mėnesį jaučiau nestipraus maudimo krūtinėje epizodus, – pasakoja vyras. – Laikui bėgant, simptomai vis stiprėjo, o tą lemtingąjį šeštadienio vakarą, kai pasijaučiau visai prastai, žmona ragino kviesti greitąją medicinos pagalbą, bet aš jai neleidau. Palaukiau iki ryto ir jau nebegalėjau tverti stipraus skausmo krūtinėje. Žmona, neapsikentusi mano prastos savijautos, žmona pati nuvežė mane į Marijampolės ligoninę.“
Prof. O. Gustienė džiaugiasi, kad Marijampolės ligoninės gydytojai sureagavo labai greitai, o miokardo infarkto diagnozė patvirtinta iš karto, atlikus elektrokardiogramą. „Efektyviai veikianti miokardo infarkto klasterio sistema lėmė tai, kad pacientas laiku greitosios medicinos pagalbos automobiliu atvežtas intervencinei vainikinių arterijų procedūrai atlikti, – sako profesorė. – Kolegos iš Marijampolės susisiekė su Kauno klinikų Kardiologijos intensyviosios terapijos skyriumi ir nedelsiant pervežė pacientą čia. Kauno klinikose nustatyta, kad pacientui visiškai užsikišusi pagrindinė širdies vainikinė arterija – priekinė tarpskilvelinė šaka, neretai liūdnai apibūdinama kaip „našlės arterija“.
Kauno klinikose pacientui Redui iš karto atlikta vainikinių arterijų angioplastika, implantuojant specialų kraujagyslių stentą. „Įtarus miokardo infarktą, svarbu nedelsiant kviesti GMP, – tikina prof. O. Gustienė. – Jų darbuotojai turi galimybę iš karto patvirtinti arba paneigti miokardo infarkto diagnozę, o ją nustačius, tiesiai nukreipti pacientą į Intervencinės kardiologijos centrą.“
Miokardo infarktą gali lemti daugybė veiksnių, o vieni svarbiausių yra: genetiniai veiksniai (kai šeimoje pirmos eilės giminaičių tarpe buvo sirgusių infarktu ar staiga mirusių, ypač jaunesnių nei 55 metų vyrų ar 65 metų moterų), padidėjusi cholesterolio koncentracija, aukštas arterinis kraujo spaudimas, rūkymas, antsvoris, mažas fizinis aktyvumas, cukrinis diabetas. Šie rizikos veiksniai gali sukelti ankstyvą aterosklerozę, kuri sukelia miokardo infarkto išsivystymą.
Kauno klinikų nuotr. Prof. dr. Olivija Gustienė
„Pacientui Redui šią ligą sukėlė genetinis polinkis, nes jo tėtis taip pat sirgo šia liga jauname amžiuje, būdamas 40 metų. Be to, vyras turėjo padidėjusią cholesterolio koncentraciją kraujyje, kartais rūkydavo, – pastebi prof. O. Gustienė. – Todėl raginame pacientus, kurie turi genetinį polinkį sirgti šia liga, išsitirti cholesterolio kiekį kraujyje, nerūkyti, laikytis sveiko gyvenimo būdo ir tokiu būdu užkirsti kelią šios klastingos ligos atsiradimui.“ Kartais ši liga gali pasireikšti ir vadinamosios priešinfarktinės būklės simptomais. „Likus kelioms dienoms iki miokardo infarkto, kartais pasireiškia silpnesnis, mažiau intensyviai maudžiančio pobūdžio skausmas krūtinėje, kylantys fizinio krūvio metu. Dažniausiai ilsintis šis skausmas nuslūgsta“, – pažymi skyriaus vadovė.
„Šio paciento istorija – pavyzdys, kad sveikatos priežiūros sistema, teikiant paslaugas pacientams, kuriems diagnozuotas miokardo infarktas, ir nukreipiant juos į trečio lygio gydymo įstaigas gyvybes gelbstinčioms perkutaninėms vainikinių arterijų intervencijoms, puikiai funkcionuoja, – pastebi Kardiologijos klinikos vadovas prof. habil. dr. Remigijus Žaliūnas. – Kai trukmė nuo įvykusio miokardo infarkto iki kraujagyslės atvėrimo, kuri ir sukėlė šią ligą, yra trumpesnė, šios ligos gydymo rezultatai tampa geresni: išsaugoma daugiau gyvybingo širdies raumens, atsiranda mažiau komplikacijų, tokių kaip širdies nepakankamumo vystymasis.“
„Džiaugiamės, kad Redo būklė gerėjanti ir nors jo širdies raumens jėga sumažėjusi, tačiau gyvybei grėsmingų komplikacijų jam pavyko išvengti“, – sako prof. O. Gustienė.
Redas atvirauja, kad dabar jo savijauta geresnė. „Norėčiau, kad kiekvienas žmogus išgirstų mano istoriją ir nelauktų, o iš karto kreiptųsi į gydytojus“, – teigia jis.
Kauno klinikų informacija ir nuotr.
