Arterinis spaudimas tokiam žmogui gali padidėti netgi naktį, tai nepriklauso nuo fizinio krūvio ar emocijų. Toks šuolis naktį gali būti smegenų insulto ar miokardo infarkto priežastis. Net pusei ligonių, sergančių hipertonija, naktį padidėja spaudimas. Kardiologai teigia, kad tai yra rimtas ženklas, rodantis, kad arterinė hipertonija neigiamai paveikė širdies raumenį ir inkstus.
Naktinis stebėjimas
Ligoniai, kenčiantys dėl naktinės hipertonijos, stebimi ir naktį – jie parai prijungiami prie užprogramuoto mažo kompiuterio. Aparatas automatiškai išmatuoja spaudimą. Visi gauti duomenys yra išsaugomi.
Pacientas turi rašyti dienoraštį, ką kokiomis valandomis veikė. Gauti duomenys yra lyginami, taip apie paciento būklę nemažai sužinoma. Šią ligą nustatyti pačiam be specialių tyrimų sunku, nes hipertonija naktį dažniausiai praeina be jokių simptomų. Žmonės savo spaudimą turi matuotis dažnai, ypač tie, kuriems per 40 metų, ar tie, kuriems jau anksčiau yra buvę prob-lemų dėl spaudimo. Geriausia būtų nusipirkti tonometrą, kad nuolatos būtų galima sekti savo būklę.
Gydytojai rekomenduoja stebėti savo spaudimą pagal tokią schemą. Arterinis spaudimas turi būti matuojamas kas dvi valandas. Pirmą kartą reikia matuotis tik prabudus, dar gulint lovoje. Tada galima įvertinti būklę. Jeigu rytą spaudimas bus didesnis nei norma, vadinasi, buvo ir naktį. Tokius pacientus toliau reikia tirti specialiu prietaisu.
Antrą kartą ligonis matuotis spaudimą turėtų, kai išlipa iš lovos, po 3-5 minučių po pirmojo matavimosi. Iš šio tyrimo būna aišku, kaip reaguoja kraujagyslės į padėties pasikeitimą (iš horizontalios į vertikalią). Kai kuriems ligoniams spaudimas labai sumažėja, o kitiems – padidėja. Šis faktas labai svarbus taikant gydymą.
Toliau spaudimas ir pulsas yra matuojami kas dvi valandas. Paskutinis atliekamas prieš užmiegant. Šie būklės vertinimai yra atliekami dvi tris dienas prieš pradedant gydymąsi ir gydantis hipertoniją.
Nedidelė hipertonija
Jei hipertonija yra nedidelė – 150 ir 90, susirūpinti vis tiek reikia. Anksčiau buvo manoma, kad nedidelės hipertonijos gydyti nereikia. Tačiau pastarieji tyrimų duomenys parodė, kad nedidelis spaudimo padidėjimas būna ligoniams, kurių yra sutrikusi smegenų kraujotaka. O tai jau yra pavojinga. Taigi gydymas tokiu atveju būtinas.
Jeigu jums hipertonija: palaikykite normalią kūno masę, sumažinkite druskos iki 5-6 g per dieną, vartokite mažiau gyvulinių riebalų, daugiau kruopų, daržovių ir vaisių patiekalų, meskite rūkyti, sumažinkite alkoholio vartojimą iki vienos raudonojo vyno taurės; sportuokite, ne mažiau nei 45 min. per dieną vaikščiokite, venkite streso, išmokite nusiraminti ir atsipalaiduoti.
Parengė R.Ukrinaitė
“Sekundė”
