Pirmiausia pajuntamas sunkumo ir pilnumo jausmas skrandyje pavalgius arba įkyrus skausmas duobutėje. Toks skausmas gali atsirasti praėjus 1,5-2 valandoms po valgio arba vos prabudus.
Pačioje pradžioje organizmui daroma žala, atrodytų, nedidelė: keičiasi tik maisto pasisavinimo procesas. Tačiau tai atsiliepia visam organizmui, darbingumui, sukelia greitą nuovargį. Beje, negydomas gastritas gali sukelti netikėtą kraujavimą arba skrandžio gleivinės eroziją.
Norėdamas žinoti, kaip ir kuo gydyti paciento pomėgio traškučiams ir užkandžiavimams sukeltą ligą, gydytojas privalo ištirti skrandį. Pagrindinis būdas yra endoskopija, t.y. kai pacientas ryja žarnelę su lempute. Procedūra ne iš maloniųjų, bet šiuolaikinė medicina iki minimumo sumažino tyrimo nepatogumus. Negalint ar nenorint ryti žarnelę skrandį galima peršviesti rentgenu. Be to, yra daugybė alternatyvių laboratorinių testų.
Viena iš alternatyvų, padedančių tiksliai diagnozuoti skrandžio ir žarnyno ligas, yra veninio kraujo analizė. Tai labai patogus ir visiškai saugus būdas.
Gastritas gali būti gydomas nuo kelių savaičių (ūminis) iki kelerių metų (lėtinis). Pirmąsias dienas reikia atsisakyti maisto, galima tik gerti skysčius. Vėliau teks laikytis dietos ir gydytojo nurodymų.
Geriausia gastrito profilaktika – laikytis dietos. Maistą reikia virti arba troškinti, vartoti mažiau angliavandenių, atsisakyti keptų ir riebių produktų, taip pat sūdytų, rūkytų, marinuotų, šokolado, svogūnų, ridikų, česnakų, grybų ir ankštinių.
Geriausia vartoti natūralias sultis, neriebią žuvį ir mėsą, pieno produktus. Galima mėgautis arbūzais, keptais obuoliais, medumi.
Parengė G.Alksnis
“Sekundė”
