Organizmo reakcija
Pirmą kartą apie slaptą alerginę reakciją prabilta 1930 metais. Tačiau išsamiai ši liga tuo laiku netyrinėta – dar nebuvo tinkamos aparatūros ir patikimų diagnostikos sistemų. Bet kai kurie gydytojai nustatydavo slaptą alerginę reakciją. Jie tai darydavo remdamiesi taikomu provokacijos metodu.
Besiskundžiančiam bloga savijauta žmogui, kuris atrodydavo lyg ir sveikas, būdavo skiriama griežta dieta. Jis galėdavo valgyti tik nesukeliantį alergijos maistą. Paskui po truputį buvo duodama įprastų produktų ir stebima organizmo reakcija.
Jei žmogus skųsdavosi, kad ėmė gausiau prakaituoti ar smarkiau pradėjo plakti širdis, medikas jam patardavo atsisakyti tokio maisto, kurio suvalgęs pasijuto blogiau.
Pirmas laboratorinis testas slaptai alerginei reakcijai nustatyti buvo užpatentuotas Jungtinėse Amerikos Valstijose 1980-aisiais. Jo esmė – leukocitų ir trombocitų reakcija į maisto produktus. Manoma, kad šis testas jau pasenęs. Dabar tiriami antikūnai ir eritrocitai.
Patenka į kraują
Ir įprastos alerginės reakcijos, ir slaptos mechanizmas toks pat. Kai maistas patenka į organizmą, pirmiausia į jį reaguoja virškinimo ir imuninė sistemos. Su maistu organizmas gauna baltymų. Didžioji jų dalis skrandyje ir žarnyne suskaidoma iki aminorūgščių.
Tačiau kai kurie baltymai neskyla ir patenka į kraują. Jie čia – tarsi nelaukiami svečiai, todėl imuninė sistema ima nuo jų gintis. Ji išskiria ypatingas medžiagas – antikūnus.
šie pradeda kovoti ne tik su bakterijomis ir virusais, bet ir su maisto elementais.
Taigi prasideda alergija – vadinamoji klasikinė arba slapta. Skirtumas – kaip jos pasireiškia. Pavyzdžiui, žmogus alergiškas citrusiniams vaisiams. Kai jis suvalgo apelsiną, pradeda niežėti odą, ji gali parausti. Gali būti ir kitų simptomų, bet jie per kelias valandas išnyksta.
Jei alerginė reakcija slapta, jokių šalutinių požymių nepastebima. Žmogus gali valgyti įprastą maistą ir niekuo nesiskųsti. Tačiau tai tęsiasi iki tam tikro laiko.
Padidėja svoris
Ilgainiui žmogus pajunta, kad senka jėgos, jį apima mieguistumas, nuovargis. Jei nėra kitų požymių, didelė tikimybė, kad jį kankina slapta maisto alergija.
Dėl tokio imuninės sistemos pažeidimo gali padidėti svoris, nors ir nepiktnaudžiaujama riebalais ar saldumynais. Nepadeda jokios dietos, negelbėja ir profesio-nalių trenerių sudarytos mankštos programos.
Jei valgiaraštyje liks produktų, kurių netoleruoja organizmas, atsikratyti antsvorio bus sunku.
Gana dažnai slapta alerginė reakcija kamuoja nėščias moteris ir jos priauga per daug kilogramų. Be to, būsimosios mamos skundžiasi, kad tinsta kojos, rankos, veidas.
Dėl imuninės sistemos reakcijos į kurį nors produktą organizme susilaiko skysčiai. To rezultatas – didelis krūvis inkstams ir bloga kūdikio savijauta. Kaip teigia statistika, vaikai, kurių laukdamos motinos kentėjo dėl slaptos alerginės reakcijos, kur kas dažniau serga. Be to, ir jų organizmas yra jautresnis – netoleruoja kai kurių maisto produktų.
Vieno recepto nėra
Kurie produktai dažnai sukelia alerginę reakciją, žino daugelis. Klasikiniai alergenai – citrusiniai vaisiai, kiaušiniai, žuvis, braškės ir žemuogės, įvairūs saldumynai.
Slaptą alerginę reakciją gali sukelti įvairūs produktai, jie kiek-vienam individualūs. Tai lemia konkrečios imuninės sistemos ypatybės.
Taigi negalima visiems žmonėms rekomenduoti vienodą dietą. Netgi vaisiai ir daržovės, labai naudingi organizmui, gali susargdinti imuninę sistemą.
Nustatyti, kas sukelia slaptą alerginę reakciją, pačiam žmogui sunku. Juk gana dažnai dėl įvairių negalavimų kaltinamas pervargimas, nervinė įtampa, negalėjimas ilgai užmigti. O apie netinkamą maistą net nesusimąstoma – nėra jokių bėrimų ar kitų alergijai būdingų požymių. Be to, žmonės neretai netgi mėgsta jų organizmui kenksmingus produktus.
Kadangi nėra aiškių simptomų, slapta alerginė reakcija lieka nenustatyta. Į specialistą turėtų kreiptis visi, sergantys lėtinėmis ligomis. Tai jau įrodo, kad imuninė sistema nesugeba tinkamai dirbti.
Be to, liga gali būti kaip organizmo reakcija į kasdien vartojamą maistą. Dažnokai dėl slaptos alerginės reakcijos susergama migrena, hipertonija, sąnarių ligomis.
Reikia kantrybės
Maisto netoleravimo testą atlieka specialistas. Iš venos paimtas kraujas tiriamas pagal specialų testą – mikroskopu stebima imuninės sistemos ląstelių reakcija į maisto produktus. Taip nustatoma, kokių produktų žmogui reikėtų vengti, kodėl jį kamuoja įvairūs sveikatos sutrikimai. Rezultatams gauti prireikia maždaug savaitės.
Išsiaiškinti, kokiam maistui yra alergiškas, gali ir pats žmogus. Žinoma, jei turės kantrybės keletą mėnesių rašyti mitybos dienoraštį ir atidžiai stebėti savo savijautą.
Dienoraštyje būtina pažymėti maitinimosi laiką, kas tą dieną buvo valgoma ir geriama, maisto paruošimo būdus ir patiekalų sudėtį. Paskui aprašoma, kokie buvo juntami simptomai, jų atsiradimo laikas, trukmė, intensyvumas. Be to, reikia pažymėti, ar blogai pasijuntama suvalgius tik tam tikro maisto, ar taip atsitinka kaskart, ar tik retkarčiais.
Kai turima rezultatus – nesvarbu, ar specialisto testas, ar mitybos dienoraštis, patartina kreiptis į dietologą. Tik jis gali tinkamai parinkti rekomenduojamus vartoti produktus.
Parengė L.Žukaitė
"Sekundė"
