– Kodėl pasirinkote netradicinę mediciną?
– Esu gydytoja, baigusi Medicinos akademiją, tačiau pasirinkau ne akademinės medicinos kelią.
Akademinę mediciną labai gerbiu – ji reikalinga, svarbi ir gali padaryti tikrai daug gero žmogaus sveikatai. Kai žmogus atsiduria ties gyvybės ir mirties riba, kai suserga ir jam reikalinga skubi pagalba – šiuolaikinė medicina gali padaryti tikrų stebuklų. Tačiau ištrauktas iš ligos nasrų, žmogus dažnai grįžta prie ankstesnio inertinio mąstymo, įpročių ir gyvenimo būdo, kuriame ir slypi ligą sukėlusios priežastys. Ir neretai liga pasikartoja. Tai patyriau ne kartą, dirbdama gydytoja Kauno Raudonojo kryžiaus ligoninėje.
– šiuolaikinė medicina yra labai pažengusi į priekį. Kaip manote, kodėl sergančiųjų nemažėja?
– Jaučiau, kad šiuolaikinei medicinai su visais jos privalumais trūksta kažkokios svarbios grandies. Man akademinės medicinos rėmuose buvo per ankšta. Todėl prasidėjo ieškojimai, gilinimasis į įvairias netradicines medicinos kryptis, bet širdyje iš tikrųjų ieškojau gilesnių ligos priežasčių ir sveikatos, gyvenimo dėsnių pažinimo, kad atrastume tai, kas pačiam žmogui padėtų atstatyti sveikatą ir išmokti ją kurti savimi. Ir dabar ieškau ligų priežasčių bei užslėptos gelmės, žiūrint į žmogų, kaip į kūno-sielos vienovę.
– Jei užsiimate ne tik fizinio kūno, bet ir sielos gydymu, tai kas, anot jūsų yra liga?
– Gyvenimas – labai išmintingas procesas, o ne kažkokia nekontroliuojama, nuo mūsų valios nepriklausanti lemtis. Viskas, kas vyksta, turi priežastis, pasekmes ir tikslą.
Todėl per situacijas, įvykius ar ligas, pacientai yra nukreipiami pamatyti, kur klysta ir ką daro ne taip. Todėl liga ne tik signalas, bet ir didžiulė dovana, jeigu sugebėsime tą dovaną pamatyti, priimti ir įprasminti savo gyvenime.
– Kokias ligas ar susirgimus tenka gydyti?
– Dauguma žmonių ateina jau žinodami apie gydymo būdus ir mano požiūrį į sveikatą. Dažniausiai tai būna pacientai, kurie gydėsi kitur, bet negavo trokštamo efekto. Atvyksta sergantys lėtinėmis ligomis, reumatoidiniu artritu, širdies ir kraujagyslių ligomis, su amžiui nebūdingais nuplikimais, alergiški, ypač dažnai pasireiškia alergijos vaikams. Pažintis su liga prasideda nuo pokalbio, kuris trunka iki dviejų valandų. Pacientas išsako simptomus, o aš su savo kolege užduodame klausimų apie jo gyvenimą. Atsakydamas į juos, nejučia pats žmogus atranda savyje vidinių išgyvenimų, neigiamų minčių, požiūrių į žmones, situacijas. Pacientas atranda jog tai ir yra ligos priežastys, „užvedančios“ neigiamų biocheminių reakcijų organizme, kurios vėliau sukelia kūno pakitimų.
– Kaip gydote savo pacientus?
– Kiekvienas atvejis skirtingas, todėl ir gydymo būdai skiriasi. Žmonės įpratę savo sveikatos reikalus užkrauti ant gydytojų pečių, o mes siūlome jiems dirbti savo sveikatos labui. Žmogus turi dirbti pats, o mes tik duodame nuorodų, „raktų“ nuo visapusiškos sveikatos. Tačiau dažniausiai jau po pirmos konsultacijos išlaisvėja mūsų pacientų požiūris į save ir savo sveikatą bei gyvenimo situacijas ir žmogus pagydo save.
– Ar gydant netradiciu būdu pagyjama greičiau?
– Jeigu pacientas susivokia, kad jam reikia pagalbos, ateina į konsultaciją. Jei liga rimtesnė, susitinkame kartą per mėnesį maždaug pusantrų metų. Pasitaiko ir taip, kad po antros konsultacijos iš viso nepasirodo, nes problema išsisprendė. Būna ir taip, kad po kelių metų pacientui simptomai sugrįžta, nes kažko savo gyvenime nesugebėjo pakeisti ar atsirado naujų nesupratimų ir strigimų kažkuriose gyvenimo srityse. Mūsų tikslas su natūraliais gydymo metodais simptomą palengvinti, jį valdyti ir taip padėti sveikti.
– Nuo ko priklauso žmogaus sveikata?
– Apie 60 procentų žmogaus sveikatos lemia gyvensena, 15 procentų – paveldimumas, 15 procentų – aplinka ir tik 10 procentų – medicinos pagalba. Į 60 procentų gyvensenos įeina mąstymas, bendravimas, mityba, fizinė veikla, atliekamas darbas, tarnystė kitiems.
Didelė dalis sveikatos sutrikimų atsiranda todėl, kad žmogus neatiduoda savo energijos kitiems. Arba tingi, arba jo ego ima viršų, arba nori užsidirbti, bet nieko neduoti kitiems ir kažkaip lengvabūdiškai „prasmukti“ šioje žemėje.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
“Šiaulių naujienos”
