Pilvo gurgėjimas
Aplinkiniams jis dažniausiai sukelia juoką, o pačiam žmogui – gėdą. Bet kas gi čia ypatinga? Juk visi daugelį kartų per dieną išleidžia dujas iš žarnyno. Dažniausiai tos dujos pasišalina tyliai ir neskleidžia nemalonaus kvapo. Bet iš kur jų atsiranda?
Daug oro žmogus nuryja valgydamas. Viena jo dalis pasišalina pro burną (raugulys), o kita patenka į žarnyną. Nemažai dujų pagamina žarnyne gyvenančios bakterijos. Jos fermentuoja (raugina) cukrų, kurį organizmas negali arba nesuspėja panaudoti, – taip pasigamina dujos. Judant žarnų sienelėms, oro burbuliukai keliauja išangės link, kartais sukeldami gurguliavimą. Paprastai jis pasigirsta išalkus (organizmas ruošią vietą naujai maisto porcijai) arba jaučiant poreikį išsituštinti. Kartais dujų susikaupia tiek daug, kad tiesiosios žarnos sfinkteris nebeįstengia jų sulaikyti – tada ir pasigirsta garsas…
Kaip išvengti dujų susikaupimo?
Svarbiausia – nepersivalgyti ir vengti produktų, kuriuose yra sunkiai pasisavinamo cukraus. Pavyzdžiui, raugintų kopūstų, juodos duonos, žirnių. Beje, vidurius gali pūsti privalgius bet kokių kopūstų, nuo žiedinių iki brokolių, taip pat sojų, pupelių, saldžių vaisių – obuolių, abrikosų, išgėrus alaus, gazuoto vandens, pieno produktus valgant kartu su žaliomis daržovėmis ir kt.
Jei pavalgius minėtų produktų reikia vykti į svarbų susitikimą, patartina praryti keletą tablečių aktyviosios anglies, kuri „sugeria“ dujas ir pašalina jas iš organizmo neatkreipdama aplinkinių dėmesio. Vietoje anglies galima vartoti kitokius dujų gamybą mažinančius vaistus.
Nedidelis vidurių pūtimas nepavojingas. Jeigu viduriai gurguliuoja pavartojus antibiotikų, tikriausiai išsivystė disbakteriozė, tad reikia kreiptis į gydytoją. O jeigu vidurius pučia nevartojus jokių vaistų, galbūt organizmas netoleruoja tam tikrų maisto produktų, pavyzdžiui, pieno laktozės. Pasitarus su gydytoju, reikia pakeisti mitybą. Kartais pilvo gurguliavimą sukelia stresai. Tai vadinama „dirgliojo žarnyno sindromu“. Dėl šio sindromo taip pat reikėtų kreiptis į gydytoją ir dietologą, nors jie, deja, ne visada gali padėti. Šis sutrikimas dažniau pasireiškia jauniems žmonėms.
Skubi gydytojo pagalba būtina tuomet, kai ne tik pučia vidurius, bet ir sutrinka skrandžio veikla, pakyla kūno temperatūra.
Knarkimas
Kūnas net dieną vargiai leidžiasi kontroliuojamas, o naktį gali daryti ką panorėjęs. Pavyzdžiui, knarkti. Knarkimo priežastys gali būti įvairios: nosies pertvarėlės iškrypimas, adenoidų padidėjimas, lėtinė sloga, didelis nuovargis, girtumas. Galima knarkti ir be jokios priežasties. 60 proc. vyrų knarkia kartkartėmis, o 14 proc. – reguliariai.
Į knarkimą galima nekreipti dėmesio, bet galima su juo ir kovoti, pasitelkus naujausius medicinos metodus arba liaudiškus vaistus. Tačiau pirmiausia reikia pašalinti knarkimo priežastį, pavyzdžiui, padidėjusius adenoidus.
Knarkimas pavojingas tik tada, kai dėl jo kartkartėmis sustoja kvėpavimas (apnėja). Tokiu atveju reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Čiaudėjimas
Vieną kitą kartą sučiaudėti visiškai normalu. Bet kai žmogus pradeda čiaudėti be paliovos…
Čiaudulys – nevalingas nosiaryklės atsakas į nosies gleivinės dirginimą. Dirgikliai gali būti įvairūs svetimkūniai arba alergenai. Čiaudant stipri oro srovė pašalina dirgiklį, ir galima ramiai kvėpuoti toliau. Kadangi aplinkui sklando gausybė dirgiklių, tai nosiai ir imuninei sistemai tenka pasirinkti, kuriuos būtina pašalinti čiaudėjant, o kurių ne. Deja, neretai toji „pasirinkimo sistema“ nuvilia. Tuomet visiškai nepavojingi katės plaukai sukelia čiaudulį, o nuožmūs gripo virusai – ne. Kadangi čiaudulio išvengti neįmanoma, tai galima pabandyti jį blokuoti. Sakoma, kad stipriai patrynus tarpuakį, čiaudulio galima išvengti.
Neretai čiauduliu prasideda infekcinės kvėpavimo takų ligos. Tokiu atveju nereikia čiaudulio stabdyti – tegu organizmas pats tvarkosi. Kai kurie žmonės linkę čiaudėti rytais, ką tik pabudę. Įdomu tai, kad jiems gali padėti į lovą patiekti pusryčiai. Šiuo atveju čiaudulys yra organizmo reakcija į rytinę vėsą. Išgėrus puodelį karštos kavos ta vėsa nebetrukdo.
Pernelyg dažnai čiaudint (daugiau kaip 10-15 kartų per dieną), reikia kreiptis į gydytoją. Tai gali būti alergijos požymis, ypač jeigu iš nosies gausiai skiriasi sekretas. Beje, alergija gali pasireikšti ne tik čiauduliu, bet ir bronchine astma.
Žagsulys
Su juo bandoma kovoti. Vieni žagsėdami čiulpia cukrų, kiti geria vandenį… Vienas iš efektyviausių būdų yra toks: reikia iš plaučių iškvėpti visą orą. Truputį palūkėjus, dar pūstelti, vėl palūkėjus – dar kartą. 0 tuomet reikia įkvėpti tiek oro, kiek tik telpa. Palūkėjus dar ir dar kvėptelti. Po keleto sekundžių reikia iškvėpti ir pradėti normaliai kvėpuoti. Žagsulys būna jau išnykęs.
Žagsulys – nevalingas diafragmos susitraukinėjimas, dažniausiai išsivystantis dėl mechaninio stemplės sudirginimo. Jis visiškai nepavojingas. Bet jeigu kamuoja ir nemalonūs pojūčiai ryjant, reikia kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti stemplės auglio simptomai.
„Murkianti“ širdis
Gulint ant nugaros, už krūtinkaulio gali pasigirsti garsas, tarytum ten murktų katė. Kas gi jį sukelia?
Jeigu dažnai kartojasi „murkiantys“ garsai už krūtinkaulio, šalia kairiojo spenelio arba tarp raktikaulių, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Tai yra vienas iš širdies ydos požymių. Retas žmogus išgirsta tokius garsus savo krūtinėje, bet jeigu jau likimas lėmė išgirsti, delsti nevalia!
Sąnarių traškėjimas
Yra mėgėjų tyčia patraškinti savo pirštų sąnarius, nors niekas nesižavi tokiu jų įpročiu. Bet kai kuriems žmonėms sąnariai pradeda traškėti savaime. Vieniems traška keliai, kitiems alkūnės, treti išsižiodami girdi trakštelint kažkur už ausų. Kas sukelia tuos keistus garsus?
Sąnarių traškėjimas būdingas jauniems žmonėms. Mat augdami kaulai ir kremzlės ne visada atitinka vieni kitus. Dėl to neverta būgštauti. Suaugus traškėjimas išnyksta. Tiesa, traškančius sąnarius reikia pasaugoti (sumažinti jiems tenkamą krūvį), kad jie galėtų normaliai augti.
Sulaukus 30-ies metų, sąnariai gali vėl pradėti traškėti. Tai irgi nelabai pavojinga. Bet jeigu, be traškėjimo, pasireiškia ir skausmas arba uždegiminiai procesai, jeigu traškesys girdimas reguliariai, pavyzdžiui, keičiantis orams, reikia kreiptis į gydytoją.
Parengė L.ŽUKAITĖ
“Sekundė”
