Psichologinės problemos
Tai atrodo absurdiška, ypač tiems žmonėms, kurie jau daug metų kenčia nugaros skausmą. Tačiau daugelis mokslininkų pripažino, kad yra emocinės būsenos ir stuburo skausmo ryšys. Jie priėjo išvadą, kad nugarą gali skaudėti patyrus stresą, psichologinę traumą, esant depresijai ar dirbant nemielą darbą. Aišku, niekas neginčija, kad stuburo skausmus gali sukelti traumos, įvairios ligos.
Emocinių nugaros skausmo priežasčių teorijos šalininkai teigia, kad, norint įvertinti ligą, pirmiausia pacientui reikia prisiminti, kada prasidėjo skausmas. Antras žingsnis – kompleksinis ortopedinis ir neurologinis tyrimas. Paskui padaroma viso kūno “ligos diagrama” – pažymimi skausmingiausi taškai.
Galiausiai prieinama prie psichologinių aspektų – nustatoma, kodėl ligonis kenčia baimę, kodėl yra viskuo nepatenkintas, kas sukelia agresiją ir kt. Dažniausios priežastys: trauma, patirta vaikystėje (tėvų skyrybos, nepakankamas dėmesys, tėvų per dideli reikalavimai ir kt.); lėtinis stresas (šeimyniniai konfliktai, finansinės problemos, pykčiai darbe ir kt.); asmeninės savybės (jei žmogaus tikslas – patikti ir įtikti visiems ir visada, jis jausis nevisavertis; nugaros skausmus dažnai kenčia darboholikai ir kūrybingi žmonės).
Jei suskaudo nugarą, pirmiausia reikia kreiptis į gydytoją. Tik jis gali nustatyti tikrąją priežastį ir paskirti gydymą. Kai skausmas atlėgs, susimąstykite, ar tai negali būti psichologinė problema.
Ezoterikai teigia, kad viršutinė nugaros dalis skauda, kai žmogus kelia sau per didelius reikalavimus, taip pat kai prisiima atsakomybę už kitus. Vidurinė nugaros dalis skauda tiems, kurie turi asmeninių problemų, o nugaros apačią maudžia turintiesiems finansinių nemalonumų.
Ko nemėgsta stuburas
Stuburas nemėgsta sunkumų. Jei reikia ką nors sunkesnio nešti, paimkite į abi rankas po vienodai paskirstytą svorį. Ką nors keldami rankas sulenkite, o ne ištieskite. Kartais krovinį tenka nešti viena ranka ar ant vieno peties, tada nugara turi būti tiesi, o raumenys – įtempti. Atminkite, kad turite lenkti kojas, o ne nugarą.
Labai svarbu, kad nugara gerai pailsėtų. Lovos matracas neturi būti nei per daug minkštas, nei per daug kietas. Pagalvė turi būti nedidelė, gerai miegoti ant ortopedinės. Kaklas – vienoje linijoje su visu stuburu. Jei mėgstate gulėti ant nugaros, po keliais pasikiškite volelį ir stuburas nebus apkrautas. Geriausia neįprasti miegoti vienoda poza – sveikiau vartytis, nes pagerėja galvos smegenų ir stuburo kraujo apytaka.
Dažniausiai pažeidžiamos stuburo vietos – kaklas ir juosmuo, nes tai – labiausiai apkrautos stuburo dalys. Tiems, kurių darbas yra sėdimas, labiausiai pavargsta nugara ir kaklas. Venkite minkštų kėdžių ir gilių krėslų, ant kurių sėdint nugarą sunku laikyti tiesiai. Kojos turi siekti grindis. Nesėdėkite uždėję koją ant kojos arba jas sukryžiavę, keliai turi sudaryti statų kampą. Po pusvalandžio būtinai atsistokite ir truputį pavaikščiokite. Jei neįmanoma tai padaryti, nors pakeiskite pozą, pasirąžykite. Jei tenka ilgai stovėti, į ką nors atsiremkite, kas 10 min. pajudėkite.
Į savo valgiaraštį įtraukite kalcio turintį maistą – pieno produktus, kopūstus, brokolius, porus, salotas, šviežius vaisius. Labai naudingi įvairūs žuvų patiekalai. Kiek galite mažiau vartokite cukraus. Kavą naudingiau gerti balintą. Mineralinį vandenį geriau rinktis tokį, kuriame yra kalcio – litre 150 mg. Venkite riebios mėsos, rafinuotų produktų, druskos ir alkoholio.
Kaip atsikratyti streso
Teigiama, kad 80 proc. žmonių, kurie skundžiasi nugaros skausmais, kenčia lėtinį stresą. Kaip jį sumažinti?
Mokėkite atsirinkti. Jei per daug dirbate, pervargstate, tampate nervingi, sumažėja galimybės spręsti iškilusias problemas. Atskirkite, kurie dalykai yra svarbiausi, ir pirmiausia imkitės jų.
Pamirškite tai, kas bloga. Praeities įvykiai, padarytos klaidos – jau praeityje. Nebereikia jų prisiminti ir vėl išgyventi. Neanalizuokite to, ko jau nebegalima pakeisti. Išmeskite iš savo atminties praeities balastą, bet nebedarykite tokių pačių klaidų.
Išliekite savo pyktį. Nelaikykite neigiamų emocijų. Aišku, nereikia šaukti ant aplinkinių – rašykite dienoraštį ir apibūdinkite tai, ką jaučiate, ką išgyvenate. Jei nenorite rašyti, pasitvarkykite namuose, imkitės tų darbų, kuriuos vis atidėliojote, ir pamiršite, kad pykote.
Neliūdėkite. Jei kas nors nepasisekė, paskambinkite draugei ar draugui, pasiguoskite. Išeikite pasivaikščioti, pažiūrėkite kino komediją arba paskaitykite humoreskų.
Nekaltinkite kitų. Kartais taip norisi dėl savo nesėkmių apšaukti kitus, tada, atrodo, bus lengviau. Bet tai apgaulingas žingsnis. Nusiraminkite, nes įtūžis atitolina jus nuo artimųjų, bendradarbių, kaimynų.
Leiskite sau pailsėti. Nebūtina visas poilsio dienas praleisti tvarkantis namuose ar sode. Pabūkite su savo mintimis, pasvajokite. Užsiimkite tuo, kas jums malonu.
Pagirkite save. Artimi žmonės kartais padaro ne tai, ko iš jų tikėjotės, kas jums būtų malonu. Su tuo tenka susitaikyti. Užtat jūs galite save pagirti už gerą darbą ir pasidovanoti seniai svajotą daiktą.
Parengė L.Žukaitė
“Sekundė”
SXC. hu – Claudia Meyer nuotr.